12 praleistų progų patylėti

Prieš pastodama ir besilaukdama aš nieko nesupratau apie mamystę. Ir tik dabar po truputį pradedu suprasti, kiek dar daug nežinau apie tai, kas manęs laukia, kai vaikas augs. Per šiuos metus kaskart sulaužydama savo eilinį “nu jau aš tai niekada…” vis šypteldavau. Todėl nutariau padaryti didžiausių savo nusišnekėjimų sąrašą, kad visos galėtume pasijuokti.

Prieš pastojant, kai dar neplanavau turėti vaikų:

1. Aš tai jau nekeisiu savo gyvenimo dėl vaiko. Jis prie manęs taikysis. Taip net sąžiningiau jo atžvilgiu. O tai pasigimdo, ir staiga nebėra žmogaus, nebėra “aš”. Viską tam vaikui aukoja, visą save atiduoda.
2. Reikia uždrausti vaikus lėktuvuose. Jeigu pasigimdei – sėdėk namie. (Beje, tai stipriai kertasi su nusišnekėjimu 1 ir 6).
3. Niekada nenumesiu vaiko seneliams tik dėl to, kad man reikia kažkur išeiti. Seneliai gali bendrauti su anūkais tada, kai jie to nori. Jie nusipelnė savo ramybės ir palikti vaiką savaitgalį yra nesąžininga (nes jie visad sutinka, nors ir būna pavargę, o vaikai tuo naudojasi).
4. Mano vaikai tikrai nebus niekam alergiški. (WHAT??) Tik silpni (arba silpnų tėvų) vaikai tokie. Ir šiaip, jie niekad nesirgs, nes aš normaliai (velnias žino, ką tai reiškia) juos auginsiu.
5. Mano vaikas niekada nekris ant žemės parduotuvėje. Ir išvis, kam tuos vaikus į jas vestis? Jiems vieta žaidimų aikštelėje, kur jie gali dūkti, būti su draugais. Reikia tiesiog tinkamai planuoti savo laiką.

Jau pastojus:

6. Mano gyvenimas nepasikeis, aš veiksiu, ką veikusi, dirbsiu, kaip dirbusi, mes su vyru visur eisim, dalyvausim, vyksim į festivalius ir visur su savimi vežiosimės vaiką. Žodžiu, būsim tie faini tėvai, kuriems visi pavydės. Na, gal pirmi mėnesiai bus kiek kitokie apsipratimui, bet po pusės metų aš tikrai grįšiu į darbus.
7. Aš visada būsiu išplauta galva ir sutvarkytais nagais. Tai du elementarūs dalykai, kurių tik tinginė negali rasti laiko pasidaryti. (žr. mano ankstesnį post’ą…)
8. Aš pati auginsiu savo vaiką. Nesuprantu, kam reikia auklių, čia jau visiška tinginystė. Juk tai tavo vaikas, tavo pratęsimas, jis turi visad būt šalia ir iš tavęs mokytis. Jeigu turi auklę, net jei ir pusdieniui, matyt nelabai tu ir myli tą vaiką.
9. Aš niekada nejungsiu televizoriaus savo vaikui . Na, iki kokių 3 metų tai tikrai.
10. Aš leisiu jam augti, nesekiosiu iš paskos, kai jis mokysis vaikščioti (?!), nes tik krisdamas išmoksi tai daryti greičiau. Tas perdėtas atsargumas, kai tėvai visai jau neleidžia užsigauti, labai erzina. Duokit tam vaikui erdvės!
11. Aš visą laiką leisiu gryname ore. Žiemą – vasarą, bet kokiomis oro sąlygomis, kiekvieną dieną. Kaip galima neišsiruošti į lauką?
12. Mano namai niekada nebus užversti vaiko daiktais, nes tie daiktai turės savo vietą, o pažaidus/panaudojus bus ten padedami. Visada. Mano namai atrodys, taip, kaip tada, kai į juos įsikėliau.

Mhm…

Facebookui  12 praleistų progų patylėti Facebookui

2 komentarai
  1. Kaip viskas pažįstama 🙂

    Mano vaikas turėjo miegoti savo lovelėje, nes juk ir mama turi išsimiegot.
    nežinoti kas yra čiulptukas – nes tik tevai kurie nemoka nuraminti naudoja čiulptukus.
    Aš turėjau mažylį visada guldyt ant pilvuko, kad greičiau išmoktų laikyt galvytę – tai buvo neįmanoma, nes po 5-10 sekundžių vaikas imdavo klykt…
    Ir dar daug dau kitu “as niekada…”, “mano vaikas visada…”, “pas mus tai…” 🙂

  2. Žiauriai žiauriai gerai! Kvykiau balsu skaitydama. Taip artima. Ir tokia paguoda, kad ne aš viena tokia, supratusi, kad niekaip neišeina būti tokia mama, kokia įsivaizdavau, kad 100% būsiu (nes aš gi ne liurbė kokia, nuuuu) 😀

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.