Vaikų kineziterapija

12042965_480349745459640_7447094568603432253_n Vaikų kineziterapija Vaikų kineziterapija 12042965 480349745459640 7447094568603432253 n

Kineziterapija yra apibūdinama, kaip viena pagrindinių reabilitacijos priemonių. Tai ilgametis mokslas, kuris, mano supratimu, dar tik populiarėja tarp vaikus auginančiųjų. Tačiau yra nemažai mamų ir močiučių, kurioms masažai ir mankštos vis dar skamba lyg koks woo-doo.

Mano draugė Rasa yra kineziterapeutė ir Kaune turi savo studiją, kur užsiima ne tik su mažiukais, bet ir jų mamomis. Nuo pat dukros gimimo kreipiuosi į ją, kai tik prieiname kitą raidos etapą, ir ši negaili patarimų. Todėl nusprendžiau Rasą pakalbinti, kad apie raidą sužinotumėte ir jūs!

Ką atsakytum manantiems, kad vaikų mankštos ir masažai tėra šiuolaikinių supermamų mada?

Tokie močiučių ir mamų patarimai ir dvejonės, tegul jos nesupyksta, kyla iš nežinojimo. Juk žmonių suvokimas vystosi, teorija pagrindžiama moksliniais tyrimais. Žmogus sukurtas judėti. Prisilietimas, aktyvus ir pasyvus judesys, savo kūno pažinimas ir suvokimas yra labai reikšmingi dalykai kiekvienam iš mūsų. Aš pati užaugau su masažu, mankštomis, kineziterapija, judesys mane lydi visą gyvenimą. Mano mama taip pat kineziterapeutė, ji jau penkiasdešimt metų dirba su sveikais ir neįgaliais vaikais, iki šiol su ja aptarinėjame atskirus atvejus ir dalinamės patirtimi. Nemanau, kad tikslinga sakyti, jog tai tėra šių dienų nauja mada.

Kineziterapija – tai judesys, poveikis į kūną, raumenis. Terepijos metu neurosignalai keliauja į smegenų centrus – formuoja naujus, teisingus įgūdžius ir keičia senus, ydingus įpročius. Jei, pavyzdžiui, matote, kad dukrytės kojytės „x“ formos, galimos trys ateities situacijos: 1) vaikas auga, juda teisingai ir, kaip močiutės sako, „išauga“ dėl teisingo judėjimo; 2) vaikas neišauga, lieka su „x“ formos kojomis; 3) kineziterapeutas tam tikromis patikrintomis metodikomis bando atstatyti kūno formas į teisingas fiziologines padėtis.
Noriu pabrėžti, kad kiekvienas atvejis yra individualus. Specialistai ir kineziterapija yra tik įrankis, metodas tikslui pasiekti. Man labai svarbu tinkamai apmokyti vaiko tėvelius, nes juk vaikas saugiausiai ir jaukiausiai jaučiasi su tėvais, namuose.

Kaip žinoti, kada kreiptis į kineziterapeutą?

Pas kineziterapeutą patarčiau apsilankyti profilaktiškai arba tik įtarus, kad kažkas ne taip. Pagrindiniai etapai, kada atsiranda nauji motorikos įgūdžiai yra – 3, 6, 9, 12 mėnesiai. Čia gautos žinios palengvins mamos kasdienybę auginant vaikelį, bus formuojamas sveiko ir teisingo judesio požiūris abiems. Svarbu išmanyti raidos etapus: kada ir ką kūdikis tūrėtų daryti ar ko nebedaryti. Pirmi gyvenimo metai yra lyg „pamatas“, „stuburas“ visam gyvenimui į priekį.

Jei kalbame apie ligas, susirgimus, sutrikimus, kojų, stuburo deformacijas, raumenų tonuso ar kitokius pokyčius, galioja taisyklė – kuo ankščiau, tuo geriau. Pataisyti, padėti, pagerinti ar atgauti judėjimo funkcijas tikrai galima, ir kineziterapija kartais daro stebuklus net ir sudėtingiausiais atvejais. Kuo greičiau pasirodysite, nedelstite, tuo lengviau bus galima viską ištaisyti.

Taip pat nereikia pamiršti ir savęs. Reikėtų ateiti pasikonsultuoti ir apie savo sveikatą, atsigavimą po nėštumo ir gimdymo, kaip išlaikyti sveiką nugarą auginant vaiką „ant rankų“, kaip pradėti sportuoti. Kineziterapeutas nukreips teisinga linkme, patars, arba perspės, kas ne taip ir padės spręsti įvairias judėjimo problemas.

12187709_480349678792980_5458970334338336041_n Vaikų kineziterapija Vaikų kineziterapija 12187709 480349678792980 5458970334338336041 n

Ar galėtum išskirti pagrindines mamų klaidas? Ar tikrai įmanoma „sugadinti“ vaiko raidą?

Išskirčiau tokias pagrindines klaidas:
1) neteisingas nešiojimas, guldymas;
2) skubotas džiaugsmas ir skatinimas atlikti tam tikrą įgūdį (sėdėjimą, atsistojimą, vaikščiojimą)
3) šiuolaikinės priemonės ir žaislai (šokliukai, vaikštynės, nešioklės ir pan.)
Viskas turi vykti savu laiku, raida yra „užprogramuota“ žmoguje. Motorikos atžvilgiu viskas prasideda nuo galvos ir keliauja link kojų. Dažniausiai nežinojimas ir sugadina vaiko raidą/motoriką.
Pavyzdžiui, praleistas ropojimas gali atsiliepti tada, kai neropojusiam žmogui bus 40 m. ir jį ims kamuoti neaiškūs nugaros skausmai. O “šokliukai” – kelias į “x” formos kojas, pėdos skliauto nusileidimą, rotuotą pėdą.

Sakei, kad raidos tempas yra užprogramuotas genetiškai. Ar tai reiškia, kad mes negalime paspartinti tam tikrų veiksmų: sėdėjimo, vartymosi ir pan.? Ar išvis yra prasmė tai daryti?

Paspartinti raidos nerekomenduočiau. Kuo vaikas tvirčiau sėdės, ropos – tuo tvirčiau atsistos ir vaikščios. Kiekvienas etapas ruošia kūną sekančiam, sudėtingesniam! Visi vaikeliai turi didžiulį norą judėti, kažką pasiekti ir pan., bet per anksti atsistojusiam vaikui su silpna nugara ar silpnom kojom galimos rimtos pasekmės: netaisyklinga laikysena, pėdų ar kojų fiziologinės formos, raumenyno, ar sąnarių formos pakitimai.

Paklausiu paprastai: ką turi žinoti mama, auginanti vaiką?

Labai daug:) Kad ir tai, jog nešiojamas vaikas vystosi. Todėl labai svarbu žinoti, kaip tai daryti nepakenkiant jam. Reikia nepamiršti nešioti abiem rankom, o ne tik taip, kaip tau įprasta. Nebijokite vaikelio judinti. Sportuoti galima jau nuo 2 ar 3 mėnesių amžiaus. Taip pat patarčiau nebijoti vaiko guldyti ant pilvo. Dažna mamų klaida tokia: „vaikelis verkia – tai mes vengiame jį guldyti“. Turi būti balansas: gulėjimas ir ant nugaros, ir ant pilvo, šonų…
Svarbiausia yra žinoti, ką vaikelis turi daryti tam tikru raidos etapu. Štai esminiai punktai pagal mėnesius:
• 0-1 – vidurio linija;
• 2- ant pilvo keliasi ir išlaiko galvyte;
• 3- remiasi dilbiais; galva nebesvyruoja horizontalioje padėtyje;
• 3-4 – trakcija (galvą pritraukia prie krūtinės ir rankomis traukiasi link sėdėjimo pozos);
• 3- atgniaužia nykštį;
• 4- atgniaužia delnus; gali pradėti vartytis, pradeda keltis ant delnų (tiesių rankų);
• 5-6 koordinuotai vartosi; koordinuotai išsikelia ant delnų; suranda kojas; periminėja žaislus;
• 5,5 – galima sodinti;
• 6 – sėdi su atrama;
• 7-8 – vartydamasis keliauja per kambarį; sėdi be atramos; išsikelia ant rankų ir kojų – siūbuoja;
• 9-10 – ropoja; eina šonu;
• 11-12 – žingsniuoja pasilaikydamas; tyrinėjimas burna mažėja;
• 12 mėn. ir daugiau– vaikšto savarankiškai, ropoja laiptais aukštyn ir žemyn, neša, traukia, tupia
• 1,5 m. – 2m. – meta, spiria, nušoka, tupia, stumia, traukia, stiebiasi, lipa.

Dėl vyresnio amžiaus vaikų motorikos ar kokios kitos informacijos klauskite per Facebook – rasa.rasa, arba tel. 86830991

Ką manai apie nešiokles? Man net super brangusis BabyBjorn‘as atrodo ne itin tinkamas, nes vaikas tiesiog kabo ant kojų visu savo svoriu. Ar net tos leistinos dvi valandos per dieną nėra per daug?

Jos reikalingos tik tėvams pagelbėti. Norite nueiti trumpam į parduotuvę? Eikite – viskas gerai. Bet nepiknaudžiaukite nešiokle, jei jūsų vaikelis jaunesnis nei 5,5 mėn. arba turi tonuso pakitimus ar kitas motorikos problemas.
Naudojantis nešiokle svarbu:
1) trumpas laiko tarpas;
2) vaiko amžius;
3) vaiko pajėgumas;
4) vaiko pozicija nešioklėje;
Šiaip, manau, kad galima apseiti be nešioklių. O štai šokliukų visai atsisakykite. Juos naudoję vaikai – dažniausi mano klientai…

12049586_480349725459642_3543112799014067822_n Vaikų kineziterapija Vaikų kineziterapija 12049586 480349725459642 3543112799014067822 n

Mano vyras liepė paklausti, kokie žaidimai su vaiku yra saugūs. 🙂

Negalima kūdikio mėtyti į viršų. Dažniausiai šis juokiasi ir kvatoja iš baimės (taip galima ir sukrėsti vaika, galimi kraujo išsiliejimai smegenyse ir pan.) Nepatarčiau jokių „cirko“ elementų – mėtymų iš rankų į rankas, sukimų aplink save už rankų ar kojų ar sukti vaikelį 360 laipsnių. Juk jiems dar tik formuojasi sąnariai, raiščiai. Na, o jei yra raumenų tonuso pakitimai, tuomet tokie sukiojimai ypač pavojingi.

Turi ką pridurti pabaigai?:)

Mamos, suteikite savo vaikeliui visa, kas geriausia ir nukreipkite teisingu keliu. Kviečiu visas su mažyliais į savo studiją arba tiesiog skambinkite ir klauskite patarimo. Svarbu nepamiršti ir savęs. Taip, jūs dabar gyvenate dėl vaikelio, bet ir pati niekur nedingsite, aukite kartu su juo, rūpinkitės savimi: nepamirškite laikysenos, kegelio (dubens dugno) pratimų, sportuokite jau besilaukdamos, po gimdymo, su kūdikiu, o kai reikia atsipūsti, raskite laiko SAU!

Judesio studija rasa.rasa Kaune

12190094_480349688792979_7413092636374303967_n Vaikų kineziterapija Vaikų kineziterapija 12190094 480349688792979 7413092636374303967 n

Šis įrašas neturi komentarų

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.