275 dienos arba BŪTI MAMA

275 dienos – lygiai tiek laiko esu MAMA. Ir kažkodėl toks nenumaldomas noras šį žodį rašyti didžiosiomis. Kol laukiausi, skaitydavau įvairius forumus, mamų patirtis, istorijas apie tai, kaip „su vaiku net nėra laiko kada į tualetą nueiti“ arba „šiandien vaikas visą dieną man ant rankų“ ir panašūs „perliukai“. Tuo metu man atrodė, kad:  „nu tos mamos ta išsigalvoja.. nu gi nebūna šitaip“. Kai labai nori – viskas įmanoma, suspėjama ir išvis – su vaiku gi viską, visada ir visur gali – viskas tik požiūrio klausimas. Ir mano nuomonė šioje vietoje nepasikeitė, tačiau tos 275 dienos mane išmokė poros dalykų:

  • Niekada neklausyti ką apie motinystę kalba draugės, tetos, sesės, pusseserės ir kitos, vaikų turinčios, moterys. Nes dažniausiai jos kalba visišką tiesą.
  • Pirmą vaiko gyvenimo mėnesį motinystė „užgriūna pečius“ tarsi šalto vandens kibiras karštą dieną. Rimtai.
  • Žinokite, kad rekomenduojamos 7-8 valandos miego per parą mamoms dažniausiai negalioja. Aš išvis nesuvokiu, kaip galėdavau ŠITIEK miegoti? Žmogui gal jos ir būtinos, tačiau mamoms – ne.
  • Jei tenka rinktis tarp šluotos ir laisvos minutės tiesiog sėdint ir žiūrint į kompiuterio ar televizoriaus ekraną, skaitant knygą ar tiesiog suvalgant gabalėlį šokolado – visada geriau rinktis antrąjį variantą.
  • Kas gali būti skaniau už šiltą ir gardžią sriubą pietums? Vaiko nepabaigta košė makalošė. Na, o jei pasiseks labiau – sumuštinis.
  • Jei esi MAMA ir negeri kavos – greičiausiai kažkas su tavimi negerai. Na arba bent jau žalios arbatos?
  • Naktinis spyruokliavimas ant kamuolio su beveik dešimties kilogramų kroviniu – puikus būdas stangrioms šlaunims ir užpakaliui formuoti.
  • Kaip ten sako – „MAMA – ne arklys, nes arklys pavargsta, o mamos ne?“ – tai ši taisyklė puikiai tinka, kai į penktą aukštą tempiate vaiką (10kg) ir dar bemaž tiek pat sveriantį vežimą.
  • Motinystė ir humoras – neatsiejami dalykai. Jei į viską žiūrėsite labai rimtai, bus nei trupučio nejuokinga.

… sąrašą mielai tęsčiau, bet kol spėjau parašyti kelias pastraipas ir gurkštelti kavos, mano namų bosas jau spėjo saldžiai numigti, tad apsišarvuoju kantrybe ir tęsiu misiją – BŪTI MAMA.

Inga

Moteris, žmona, mama. Tokia, kaip mes visos."

Šis įrašas neturi komentarų

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.