Apie laisvalaikį

Aš kartais labai faina jaučiuosi su savo tinklaraščiu, fainu ekstravertu vaiku, purvinais Conversais, Instagramu ir kreiva šukuosena. Tokia tipo: „Gal niekas nepastebės, kad aš mamytė.”

Ir laisvalaikį stengiamės išlaikyti kaip senais laikais, gal tik į barus tiek nebevaikštom. Bet šiandien vakarui išsiruošėm į Burgerfestą, Pianoman kieme, atėjom, išsirinkom, užsisakėm viską ten, savim patenkinti – jokio skandalo. Po to sutikom draugų, kurie sako: aha, mes irgi iš darbo anksčiau išėjom, kad eiles prašokt. Suprask, mūsų vakarienė – kažkam tėra pre-party. (Taip ir buvo. Išeinant brovėmės prieš srovę – žmonės tik rinkosi.)

Apie laisvalaikį 20292648 782263175268294 6829205217253107637 n

Ir kad ir kiek tu stengumeisi small talkinti su senai nematytais žmonėm, vis tiek kreiva akim stebi savo dukrą, kuri susiradusi bendraamžį draugelį ridenasi nuo kalno su ilgai taupyta John Lewis suknele, po to viena ranka laikai už skverno, kad nenusivožtų nuo suolo, kol įtikinamai bandai sukoncentruoti dėmesį ir išklausyt draugus; ir visiškai išsilydai, kai tavo vaikas užsirioglina ant scenos ir ima šokti beveik į ritmą, puoli fotkinti ir supranti, kad iš šono atrodai durnai (bet negi praleisi TOOOOKĮ kadrąąą), o tada greta užsilipa kitas vaikas ir jo mama taip pat išsitraukia telefoną ir jūs supratingai viena kitai nusišypsot.

Apie laisvalaikį 20292910 782263151934963 1463082832482401694 n

Po to nukeliavom į Downtown Forest Hotel, kuriame niekad nesu buvusi (o atsidarė jis jau seniai!) ir vis taikiau progą nueiti, nes nuotraukose ta vieta atrodė fantastiškai. Šįvakar grojo viena iš tų visai nebe naujų, bet man nėkart negirdėtų populiarių lietuviškų grupių. Rinkosi minia tame idiliškame kieme, žiūrėjau į fast-fashion, fast-life, super gražius vaikus, kurių negalima vadinti vaikais, nes jie dabar yra tai, kas aš galvojau, kad vis dar esu. Ant bangos. Apie laisvalaikį 1f60a😊 Ir supratau, kad ir kaip aš ten taikyčiau apsirengti į temą, tokiam kieme vis tiek esu tokia posenė tarka, kuri pradėjus groti muzikai iškart užsikabarojo ant kalnelio, kad bosai ne taip kaltų. Vėliau tai patapo vaikų kampu, nes būtent ten susirinko visi su vežimais. Ir ką? Ir nieko. Paklausėm muzikos. Gražios, profesionalios, su daug mygtukų, reverbo. Tokios, kokią mano boyfriendas grojo Londone prieš penkis metus, o The Killers dar seniau. Tokios, apie kokią mes, grodami prieš 15 metų, galėjom tik pasvajoti, nes nė ritmo neišlaikėm. Tik tie vokalisto Brandon Flowers ūsai ir spalvota liemene… Nežinau, ar čia trisdešimt, ar motinystė, bet kažkaip niekas nebestebina. Been there. Done that.

Apie laisvalaikį 20294390 782263278601617 3116886400053112918 n

Reziumuojant, galim šnekėt ką norim apie madingą motinystę, bet „jaunas“ laisvalaikis ir vaikai man nėra suderinama. Nes aš tikrai ne pailsiu, o pavargstu. Tai pavadinčiau ne išėjimu pasižiūrėti/pasiklausyti, o tiesiog pasirodyti. Kad dar esi.

Taip išeina, kad po to, kai susilauki vaikų, seną gyvenimo būdą turi arba pamiršti, arba dalyvauti be vaikų. Tas bandymas juos įtraukti, atrodęs žavus, turiu pripažinti, man neveikia. Mamystė yra namuose, šeimyniškoj aplinkoj, tarp kitų mamų ir vaikų, kieme ant sūpynių, kaime, su giminėm. Nes ir vaikas ten saugus ir laimingas, matomas ir prižiūrimas. (Bet visiškai OK yra nuo to pavargti ir norėt ištrūkt).

Geriausiai mano šio vakaro jausmą apibūdino dialogas su dukra ant to kalnelio:

– Aiste, patinka tau čia?
– Taip.
– Patinka šita muzika?
– Taip.
– Nori namo?
– Taip.

Šis įrašas neturi komentarų

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.