Apie maistą, sveikatą ir ekologiją

Su Linu Šiviu ir Agne Zakarevičiūtė iš Sveikasvaikas.lt pašnekėti norėjau jau seniai. Pamenu tą dieną prieš daugelį metų, kai šios svetainės dėka visi sužinojome, kad mūsų pamėgtas maistas ne visada yra toks jau sveikas. Už savo veiklą pelnę nacionalinius, europinius ir net pasaulinius apdovanojimus, šiandien Kaune 13 mėnesių dukrą Mają auginanti pora sutiko papasakoti man apie savo projektą. Kadangi interviu dalyvavo visi trys šeimos nariai, Agnė vis suko ratus aplink mūsų staliuką, taip užimdama visus kampus, laiptus, lentynas, knygas ir paviršius pačiupinėti siekiančią dukrelę, kartais apsikeisdama su Linu ir atsakydama į klausimus. Buvau nuoširdžiai sužavėta jų šeimyninės karuselės.

sveikas vaikas Apie maistą, sveikatą ir ekologiją 17761590 10154520621784352 2065099062 o e1491218579282

Pradėsime nuo tradicinio klausimo: kaip viskas prasidėjo?

Agnė: Linas sugalvojo svetainę ir pirmiausią jos versiją tiesiog išsiuntinėjo draugams per Skype.

Linas: Kartą visai netyčia akis užkliuvo už informacijos apie kitose šalyse uždraustus maisto priedus. Ėmiau gilintis ir atradau, kad vienas iš maisto priedų, uždraustas Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra itin plačiai naudojamas Europoje. Galiausiai sulyginau visas JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos, Australijos ir Europos duomenų bazes ir paaiškėjo, kad tokių priedų, kuriuos mes vis dar naudojame Europoje, nors jie jau seniai „nurašyti“, kaip stiprūs alergenai – pilna!

Surinkę visą šitą informaciją, kartu su Agne sukūrėme duomenų bazę, kurioje ir paskelbėme visus tuos duomenis. Aš tuo metu dirbau IT įmonės direktoriumi ir kai papasakojau idėją savo kolegoms, nutarėme suprogramuoti tinklalapį, kad ši informacija būtų prieinama visiems. O kai visas šis projektas „sprogo“, per kelias dienas tapo viral, natūraliai ėmėme skirti jam daugiau dėmesio ir resursų.

Maja – judviejų pirmagimis. Sakykit, kodėl jau beveik prieš dešimt metų kilo noras „rūpintis vaikais“, kodėl pasirinkote tokį svetainės pavadinimą?

Linas: Nes visi maisto priedai labiausiai kenkia vaikams.

Agnė: Tos rekomenduojamos paros normos, kurios yra rašomos ant etikečių, paskaičiuotos suaugusiam žmogui. Vaikui, kurio kūno masė žymiai mažesnė, atitinkamai ir poveikis bus daug didesnis.

Linas: Na, ir tada kalbėkime apie realybę: skaičiuojama, kad vaikui dažiklis vienoje stiklinėje dar nepakenks, bet juk turime paauglius su „Šaltinėlio“ ar kolos buteliais, kurie tuos 2 l iškart ir išgeria. Viršijamos visos įmanomos normos. Buvo pikta, kad niekas apie tai nekalba. Kad įstojus į Europos Sąjungą mūsų maistas tiesiogine to žodžio prasme nusidažė.

sveikas vaikas Apie maistą, sveikatą ir ekologiją 17692432 10155135564818899 712243807 o
Pirmoji Majos konferencija Bratislavoje

Aš, žinok, puikiai atsimenu, kad iš Sveiko Vaiko ir sužinojau apie E621 – natrio gliutomatą. Lig tol E mano gyvenime neegzistavo. Ir aš eidama į šį pokalbį galvoju, gi velnias, yra visa informacija už mane sukramtyta ir pateikta, kaip sveikai maitintis, kas draudžiama ir kodėl, o aš vis tiek neturiu išsiugdžiusi įgūdžio skaityti etiketes ir rinktis išskirtinai sveikus produktus.

Linas: Bet tu ir neprivalai to daryti! Juk tu moki mokesčius, o atsakingos institucijos turėtų rūpintis, kad parduotuvių nepasiektų kenksmingi produktai.

Agnė: Kai mes tik pradėjome veiklą, visos institucijos tikino, kad viskas Lietuvoje yra gerai. Pavyzdžiui, kai ėjome į televiziją, kalbėjome apie kai kurių maisto priedų žalą, eteryje tie „oponentai“ visi sutartinai tikino, kad visi priedai atitinka normas, įstatymus ir pan.

Linas: Tačiau kameroms išsijungus, tie patys žmonės prieidavo ir dėkodavo, kad esame, kad keliame tokią temą į paviršių ir guosdavosi, kad jie nieko negali padaryti. Ir tam tikra prasme, tai yra tiesa. Lietuva negali uždrausti to, kas yra leidžiama Europos Sąjungoje. Vėliau apie maisto priedus ėmė kalbėti ir kiti nuomonės formuotojai, staiga tapo madinga juos išmanyti, domėtis ir galiausiai tai paveikė ir politines institucijas. Kaip to pasekmė, Lietuvos mokyklų valgiaraštyje buvo uždrausti 39 kenksmingi maisto priedai.

Koks buvo grįžtamasis ryšys? Ar be padėkų sulaukėte grasinimų, piktų skambučių, šaukimo į teismą?

Linas: Jau pirmąjį savaitgalį sulaukėme dviejų teisinių pretenzijų. Bet jos nebuvo pagrįstos. Tai tebuvo bandymas įbauginti, kad išimtumėme jų produktus iš Sveiko Vaiko. Jau tada buvo labai aišku, kad reikia pasirinkti kryptį, kad tokių situacijų bus visada. Nutarėme viską visada viešinti. Kai paviešinome pretenzijas, mūsų pusėn stojo žiniasklaida, o gamintojai atsitraukė.


Kartais lengva imti galvoti, kad maisto industrija apskritai yra blogis, orientuotas tik į pelną, nesvarbu, kokia kaina.

Linas: Tai nėra tiesa. Galutinį sprendimą visada priima vartotojas. Gamintojai tiesiog atsako į paklausą. Šitą labai svarbu suprasti. Pagaminti kokybišką produktą kainuoja daug, nes naudojamos kokybiškos žaliavos. Jei nenaudoji priedų, trumpėja produkto galiojimo laikas, tai vėl išauga suma. Žmonės pirmiausia renkasi, kas pigu. Akcijos valdo.

O tada jau reikia kalbėti ir apie skonį. Gamintojai nėra blogiečiai. Dažnai kompanijos išleidžia sveikus produktus šalia populiarių, pigių, taip atsverdami savo pasiūlą grynai iš idėjos. Todėl dabar atnaujiname svetainę – kiekvienoje kategorijoje rinksime pačių sveikiausių produktų dešimtukus.

Pastebėta, kad žmogaus pirkinių krepšelis 85% nesikeičia. Atkreipkite dėmesį, ką perkate kasdien patys, kokius prekės ženklus renkatės ir kodėl? Kiekvienam produktui yra svarbu įkristi į krepšelį bent kartą ir didelė tikimybė, kad jis ten ir liks. Nuo jūsų sprendimo daug priklauso.

Ar sutiktumėt, kad sveikas maistas tapo ir mados dalyku?

Linas: Turbūt. Stebime situaciją jau daugiau kaip dešimt metų ir ji akivaizdžiai pasikeitė. Gamintojai vis dažniau pristato ekologiškų produktų linijas, o pirkėjai vis mieliau renkasi anksčiau netokius populiarius skonius. Štai pavyzdys – pilno grūdo duona, kuri yra nepalyginamai sveikesnė, dabar ji parduotuvėse guli pagrindinėje lentynoje, akių lygyje. Bet jei kalbėtume bendrai, sveikumas neturėtų būti mada, tai turėtų būti būtinybė. Nesvarbu, ar tu programeris, ar dizaineris, jaustis gerai yra smagu. Tai, ką valgai, yra taip pat svarbu, kaip ir tai, kokiu oru kvėpuoji. Aš kaip tik galvoju, kad tas madingumas kenkia, nes tada žmonės nepriima to rimtai. Kita vertus, kokioj Švedijoj jau yra nebemadinga valgyt nesveikai. Maisto piramidę jau žino ir suvokia didelė, kritinė masė žmonių, todėl tai jau nebe mada, o kultūrinis įprotis.

Agnė: Kitas kraštutinumas – fanatinis sveikumas. Dalyvavome sveikuolių konferencijoje, kurioje lektorė nuo tribūnos šaukte šaukė: „Balti miltai – nuodas!”, „Cukrus – nuodas!” Tai net nesinorėjo klausytis.

Linas: Valgyti galima, na, jei ne viską, tai labai daug ką. Net ir sveiki produktai turi būti vartojami sąmoningai. Svarbu, kaip tu surinksi tas 2000 kasdienių būtinų kalorijų: ar vienu mėsainiu, ar iš įvairių produktų gausi visą reikalingų medžiagų, vitaminų ir mineralų paletę. Todėl Sveikame Vaike mes dabar pateikiame informaciją apie rekomenduojamas paros normas. Atrinkome lietuviškus produktus, kurių galima įsigyti visus metus, ir bandome parodyti, kad neužtenka valgyti vien daržoves iš šiltnamio kieme. Reikia ir mėsos, ir pieno produktų. Įvairovė yra pagrindinis kriterijus.

sveikas vaikas Apie maistą, sveikatą ir ekologiją rpn
Rekomenduojamos paros normos

Yra sakančių, kad dar neseniai žmogus valgė viską ir nieko blogo nenutiko.

Linas: Anksčiau maistas nebuvo toks spalvotas. O ir ta močiutė, kuri kaime vien lašinius valgė, visą dieną lauke malkas kapojo ar kokią ropę rovė. O mes dabar? Va, mūsų ropė: imituoja kompiuterio pelės valdymą.

Pakalbėkime apie mėsą. Ką galvojate apie vegetarizmą? Kraštutinumas ar būtinumas?

Linas: Mes labai už. Ypač dėl gyvūnų gerovės. Bet patys nesame vegetarai, nes mūsų platumose mėsa yra reikalinga. Mūsų klimatas skiriasi nuo, pavyzdžiui, Indijos, todėl ir jų dieta mums netiktų. Bet lietuviai mėsos valgo ženkliai per daug. Sveikatai kenksmingai “per daug”. Dienos norma – iki 70 g. Valgyti ją galima ne kasdien, o keliskart per savaitę ir gausite visas būtinas medžiagas.

Koks yra skirtumas tarp ant pakuočių naudojamų žodžių: „natūralus“ ir „ekologiškas“?

Linas: Ekologiškas produktas turi turėti sertifikatą, dokumentaciją ir procesų atsekamumą. Mane nervina, kad Lietuvoje šis žodis tapo sinonimu „kaimiškam“ ir dažnai nekreipiama dėmesio į to produkto auginimo ar pagaminimo būdą.

sveikas vaikas Apie maistą, sveikatą ir ekologiją EU Organic Logo Colour OuterLine rgb
ES ekologinės gamybos logotipas

Agnė: Ekologiškai ūkininkaujantys turi laikytis griežtų reglamentų. Pagrindiniai kriterijai žemės ūkiui: auginama be GMO, be pesticidų, o gyvuliams: be antibiotikų, be hormonų. Ekologiškų gyvulių laikymas yra humaniškesnis: paskaičiuota, kiek turi gauti dienos šviesos per dieną, kokiame plote jie gali būti laikomi, turi turėti prieigą prie natūralaus vandens šaltinio, laukai turi būti neapdirbami bent tris metus ir paskerstas jis turi būti ekologinį sertifikatą turinčioje skerdykloje. Kriterijai tikrai aukšti.

Ekologiškos žuvies Lietuvoje išvis nėra. Bet esu mačiusi parduotuvių su tokiais užrašais prie durų. Todėl perkant ekologišką produktą yra visai normalu ir net būtina paprašyti sertifikatų. Žinokit, tie, kas juos turi (o tai reiškia, nuėjo ilgą ir sunkų kelią, kad jį gautų), tikrai turės ir parodys.

Reikia suprasti, kad žodis „ekologiškas“ parodo kilmę. Bet tokiuose produktuose visai nežiūrima cukraus, sočiųjų riebalų kiekių. Tai net ir „ekologišką“ lipduką turintis sūris ar grietinė nebūtinai yra sveika.

sveikas vaikas Apie maistą, sveikatą ir ekologiją 17792629 10155135564443899 848153234 n
Artūro Morozovo fotografija

Tai nuo ko man šiandien patartumėte pradėti pokyčius?

Linas: Sveikos gyvensenos nereikia pradėti nuo pirmadienio. Nes tokie kraštutiniai iššūkiai ilgai netrunka. Pradėti galima nuo obuolio, nuo ilgesnio pasivaikščiojimo. Po truputį kartoti tai kasdien, tada įvesti dar ką nors, pavyzdžiui, išgerti daugiau vandens, nei lig šiol. Ir taip po truputį, simuliuodamas tu patampi tuo simuliakru. Mes su Agne ir patys tikrai nesame sveikuoliai. Mes tiesiog galvojame, ką ir kiek valgome.

Agnė: Būna, kad susitinkame draugus pakeliui iš parduotuvės ir jie susigėdę prisipažįsta, kad nusipirko čipsų… (juokiasi) Bet mes irgi kartais tų čipsų suvalgom! Nieko čia blogo. Daug blogiau yra valgyti ir jausti kaltę, kad tai valgai. Tas stresas labiau pakenks nei koks maisto priedas.

Linas: Maistas yra faina! Juo reikia mėgautis. Pavyzdžiui, kaip gera keliaujant pažinti kultūrą per tai, ką vietiniai valgo. Ir tikrai galima suvalgyti kokį torčiuką kartą per savaitę, ar net kartą per dieną. Sveika mityba yra paprasta: įvairių spalvų daržovės, daug grūdų ir mažai mėsos.

1 komentaras

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.