Kada supratai, kad nenori būti poetas?

Modernaus Meno Centras – tai privati iniciatyva, viešoji įstaiga įkurta dar 2009 metais. Jos steigėjų, filantropų Danguolės ir Viktoro Butkų tikslas kaupti ir viešinti Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vizualiojo meno kūrinius. 2018 metais vietoje buvusio Lietuvos kino teatro iškils naujas pastatas. Naujas Modernaus Meno Muziejus Lietuvai. Apie MMC, be asmeninių pažinčių, aš žinau dar ir todėl, kad jie yra išleidę daug gražių edukacinių knygų, kurias visada labai patogu dovanoti žmonėms įvairiausiomis progomis. Tai va, jeigu kada laužysit galvą eidami į protingo žmogaus gimtadienį – no brainer – čia tikrai išsirinksit -> MMC KNYGYNAS.

Pristatymas baigtas. Einam prie reikalo.

Šiandien jų iniciatyva Vilniaus knygų mugėje vyko diskusija “Kaip auginti kūrybingą žmogų”, kurioje MMC direktorė Milda Ivanauskienė kalbėjosi su edukologe dr. Austėja Landsbergiene, reklamos kūrėju ir kūrybingumo dėstytoju Tomu Ramanausku ir psichologe Sigita Laurinaityte-Dirgėliene.

Čia yra visas vaizdo įrašas:

Bet kadangi jūs turit vaikų ir neturite laiko, aš labai greitai ir konkrečiai išrašysiu, kokios pagrindinės šios diskusijos mintys itin aktualios mamoms.

Apibrėždamas kūrybiškumą Tomas Ramanauskas citavo Polaroid kūrėją E. H. Land, sakydamas, kad “kūrybiškumas – tai kvailumo pabaiga” (angl. Every creative act is a sudden cessation of stupidity). Jis teigė, kad kūrybiškumas dažnai per siauriai suvokiamas, kaip menininko ypatybė, kurią atneša mūza, neva tai siejasi su gaivališkumu ir įkvėpimu. Iš tikrųjų, kūrybiškumas yra nelyg raumuo, kurį privalu treniruoti, tam, kad išlaikytume ir vystytume. Jis net pateikė bėgiojimo analogiją: gali sėdėti ant sofos ir planuoti kaip nubėgsi ilgiausias distancijas, bet kol išties neatsikelsi 6 val. ryto ir nuosekliai periodiškai nesitreniruosi, tol nieko nebus.

Jam pritarė dr. Austėja Landsbergienė. Pasak jos, vaikai iš prigimties smalsūs, imlūs ir jų vaizduotė neribota. Tik vėliau, ji po truputį įgauna rėmus, kuriuos sukuria aplinka – tėvai, netinkama edukacija ir tt. Ji pateikė puikų pavyzdį (tiesa, kažkada jau girdėtą) apie tai, kad kūdikiui pradėjus stotis ir bandyti vaikščioti tėvai net sulaikę kvapą jį stebi, leidžia bandyti, ragina, palaiko. Jeigu šis ir nugriūna, tikrai nesako: “Na, ok, pasėdėk, pabandysi po metų, kai jau mokėsi.” O ir patys kūdikiai tikrai nepasiduoda, kai nepavyksta. Jie atkakliai kabinasi, kol išmoksta tinkamai dėlioti kojas. Kai kalbame apie vaikų raidą, mes, tėvai, vienareikšmiškai skatiname ir sveikiname progresą. Bet kažkur pakeliui į suaugusių pasaulį, didelė dalis mūsų vaikų įkvėpimo yra nugesninama.

Diskusijoje buvo ne kartą sukritikuota Lietuvos švietimo sistema, kuri moko, ne tik ką reikia daryti, bet ir kaip. Net jeigu kalbame apie matematiką, dar ir šiandien vertinamas yra ne tik tinkamas atsakymas, bet ir sprendimo būdas. Arba tai, kad net ir dailėje ar meno istorijos pamokose vaikams yra labai konkrečiai pasakoma, kas yra kas.

Tomas Ramanauskas teigė, kad pagrindinis modernaus meno “žiūrovo” darbas yra teatsakyti į du klausimus: “Ką aš jaučiu, kai matau tai?” ir “Apie ką tai mane verčia galvoti?” (rašau iš atminties, tai gal ne visai taip tiksliai, na, bet mintį suprantat)

Tokio “išsilavinimo” visiškai pakanka, kad bet kas, nedirbantis kuratoriumi meno muziejuje, galėtų vertinti meno kūrinį. Už šitą pastabą rašau dešimt, nes aš tai iš tų, kuriems visai ne į temą tas vamzdis ant Neries buvo {<- instert_populist_coment_here} ir lig šiol nei karto negavau adekavataus atsako į mano: WTF? Tai va, čia pirmas, kurį užskaitau.

Psichologė Sigita Laurinaityte-Dirgėliene sakė, kad tėvai dažniau vertina, negu skatina. Kai vaikas piešia, mes sakome: “šaunuolis”, “puikiai”, “kaip gražu”. Bet teisinga reakcija čia būtų: “Man patinka, kai tu pieši”, “Ką dar norėtum nupiešti”, “Papasakok, ką čia nupiešei” ir pan. Nes būtent tokiais komentarais mes įpratinsime vaiką vertinti patį. Jis nekurs dėl tėvų pagyrimo – tai yra labai gaju ir ydinga, o kurs dėl idėjos. Ji taikliai pabrėžė, kad šiandienos vaikai nuo ypač anksti gauna daug vizualinės informacijos (čia taip mandagiai Ipad’ai pavadinti), todėl tampa ypač svarbu skatinti vizualinės medžiagos suvokimą. Psichologė rekomenduoja vaikus nuo mažų dienų vestis į parodas, muziejus ir kartu su jais patirti meną, kalbėtis apie jausmus apie tai, ką mato.

Toliau Tomas Ramanauskas pacitavo poetą W. Stafford, kai šiam buvo užduotas klausimas: “Kada supratote, kad norite būti poetas?”, jis atsakė: “Manau, kad jūsų klausimas neteisingas. Paklauskite, kada visi kiti suprato, kad jie nenori būti poetai?” Pasak Tomo, tai puikiai iliustruoja visą kūrybingumo esmę. Mes kažkada, kažkuriame gyvenimo etape nusprendžiame, kad užtenka čia kvailioti, reikia elgtis taip, kaip elgiasi visi… Ir nustojame bandyti, nustojame klysti.

Diskusijos pabaigoje dalyviai kalbėjo apie tai, kaip kūrybiškumą užgniaužia arba visai sužlugdo, kartais neapgalvota, kritika, kurią vaikas gauna iš aplinkinių. Dr. Austėja Landsbergienė papasakojo apie laiką, kai vienu metu dėstė ir magistrams, ir trimečiams. Ji nutarė padaryti eksperimentą ir paskaitos metu pakvietė magistrus atsiliepti, jeigu jie moka šokti, dainuoti. Visų akys nukrypo žemyn ir neatsirado nei vieno, kuris drąsiai išstotų ir prisistatytų. Po trumpos diskusijos pasirodė, kad vis tik yra tų mokančių auditorijoje. Kai ji to paties klausimo paklausė savo trimečių – visos rankos šovė į viršų ir jie net pradėjo ginčytis, kuris už kurį geresnis. Ji studijoje retoriškai paklausė: Tai kas su jumis per tuos dvidešimt metų atsitiko?..

Tai čia taip trumpai. Įkvėpimui. Jei turite progą, pasiklausykite visos diskusijos nuo pradžių iki galo. Ji kupina puikių, akis atveriančių įžvalgų, kurios gali padėti jums auginti kūrybingą vaiką. Nes, kaip sakė A. Landsbergienė, mes tikrai nei vienas nežinome, kaip atrodys pasaulis po 10-12 metų. Nežinome, kam šiandien ruošiame vaikus. Aišku viena, kad kūrybingas mąstymas, adaptyvumas šios technologijų revoliucijos metais bus daug didesnis pranašumas negu konkrečios žinios.

O, jūs, gerai mokate šokti?

Šis įrašas neturi komentarų

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.