Kosmetika kūdikiams

Karolina dar 2012 metais pradėjo šviesti Lietuvos publiką apie tai, ką išties reiškia sunkiai įskaitoma kosmetikos priemonių sudėtis. Internetinis puslapis Kosmetikos DNR – jos iniciatyva, kurią ji pradėjo po to, kai ilgus metus kovojo su veido odos problemomis, naudodama puikiai išreklamuotas priemones ir niekaip nerado tinkamos. Supratusi, kad yra daug tokių, kaip ji, Karolina ėmėsi misijos – būti vertėja tarp gudrių kosmetikos gamintojų ir kasdienių jos vartotojų. Nutariau užduoti keletą klausimų Karolinai, nes prieš porą dienų Kosmetikos DNR rašė apie Duke universiteto ir EWG tyrimo duomenis, rodančius, kad nėščiosioms ar planuojančioms pastoti nederėtų lakuotis nagų. Taigi, šis interviu šiek tiek apie mus, šiek tiek apie vaikus.

Puslapyje dažnai minima “saugi” ir “nesaugi” kosmetika. Ar iš tiesų yra ko bijoti? Kas yra nesaugi kosmetika ir kokie gali būti blogiausi scenarijai ją naudojant?

Bijoti nereikėtų, bet domėtis tuo, ką naudojame savo odai turėtume. Be retų išimčių kosmetikai naudojami tik saugūs ingredientai ir leistinos jų koncentracijos. Tačiau tų retų išimčių pasitaiko: nustatomi ribojamų medžiagų viršijimai, atrandama pavojingų šalutinių produktų ar draudžiamų ingredientų. Toksiškų, kancerogeniškų ar endokrininei sistemai kenkiančių medžiagų pasekmės mūsų sveikatai gali būti liūdnos: didėja imuninių, hormoninių, vėžinių ligų susirgimų rizika. „Kosmetikos DNR“ puslapyje taip pat skiriame didelį dėmesį kosmetikos ingredientų poveikiui odai. Siekiame, kad vartotojai išmoktų atpažinti jų odai tinkančius ingredientus, kad išvengtų dirginimo, spuogų, alerginių reakcijų.

Kokie ingredientai “pikčiausi”, į ką būtina atkreipti dėmesį renkantis kosmetiką?

Mano patarimas būtų toks: venkite ingredientų atsižvelgdami į savo odos ir sveikatos būklę. Jautriai odai nenaudokite kosmetikos su kvepalais, problematiškai venkite poras kemšančių ingredientų, alergiškai – kosmetikos, kurioje gausu potencialių alergenų. Jei kenčiate nuo nevaisingumo ar kitų hormoninių sutrikimų bei ligų, būtų geriau vengti parabenų ir rečiau lakuotis nagus. Svarbiausia yra pirkti kosmetiką pagal sudėtį. Tai vienintelė pirkėjui prieinama informacija apie kosmetikos produktus. Jei nežinote sudėties, nežinote, ką perkate. Sunku susigaudyti? Kreipkitės pagalbos į mus.

Neįsivaizduoju, kaip nustatyti savo odos tipą?

Odos tipą galima nustatyti pagal tam tikrus požymius. Tik jie yra susimaišę su odos būklėmis, nes paprastai apie odos tipus daugiausiai kalba kosmetikos industrija ir naudoja juos neteisingai. Paprastai skiriami šie odos tipai: normali, sausa, mišri, riebi, jautri ir brandi oda. Normali oda yra sveika oda, kuriai nereikia specifinės priežiūros. Sausa oda iš tiesų yra odos būklė, kuri rodo, kad yra pažeistas lipidinis odos barjeras. Sausa oda atpažįstama iš drėgmės trūkumo, odos lupimosi, jautrumo, paraudimo. Sausos odos savininkės dažnai skundžiasi, kad jokie kremai nepadeda panaikinti sausumo. Taip yra todėl, kad pirmiausia reiktų atpažinti ir kovoti su priežastimis, kurios pažeidžia apsauginį odos barjerą. Priežastys gali būti įvairios: nuo netinkamos kosmetikos, priežiūros iki sveikatos sutrikimų. Mišri oda yra atpažįstama iš riebios „T zonos“ (kakta, nosis, smakras) ir sausų skruostų. Tai taip pat yra odos būklė, kurią dažniausiai sukelia netinkama riebios odos priežiūra. Sausinantys plovikliai ir kiti ingredientai „T zoną“ skatina gaminti daugiau sebumo, o skruostus išsausina. Riebi oda išskiria daugiau sebumo, tad ji yra blizgi, kankinama spuogelių. Jos priežiūrai būtina naudoti švelnias, bet veiksmingas priemones, padėsiančias reguliuoti odos riebalų išsiskyrimą, valyti poras, veiksiančių antibakteriškai. Jautrios odos svarbiausias požymis – kosmetinės priemonės jai dažnai sukelia įvairių neigiamų reakcijų – nuo perštėjimo, kaitimo iki skausmo ir sudirgimo. Tačiau aš manau, kad visų odą reiktų laikyti jautria, tik skirtingiems ingredientams, ir visų odai reikia vengti dirginančių medžiagų. Kosmetikos gamintojai taip pat išskiria ir brandžios odos tipą, tačiau iš tiesų tokio nėra. Brandi oda dažniausiai yra sausa oda, bet ji gali būti mišri ar net riebi. Kalbant apie odos tipus labai svarbu pabrėžti, kad odos tipas nėra pastovus. Pavyzdžiui, paauglystėje daugelio oda yra riebi, bet senatvėje tampa sausa. Pastebima, kad moterų oda keičiasi net priklausomai nuo mėnesinių ciklo. Prieš mėnesines sausa ar normali oda gali tapti riebia ir atsirasti spuogelių.

Kuo skiriasi naujagimio/kūdikio ir suaugusio žmogaus oda ir priežiūra?

Išnešiotų naujagimių oda mažai kuo skiriasi nuo suaugusiųjų, tik reikės laiko, kol išsivystys odos ląstelių funkcijos, pavyzdžiui, gebėjimas saugotis nuo saulės. Dėl šios priežasties kūdikių odą labai svarbu saugoti nuo UV spindulių, nes ji lengvai nudega. Naujagimių kūnas turi daugiau odos nei suaugusiųjų, tad jiems tenka didesnė kosmetinių priemonių dozė, o kartu ir didesnė alergijų bei sudirgimų rizika. Mamytės dažnai kremu ištepa visą kūnelį, nors reiktų apsiriboti tik tikslinėmis išsausėjusiomis zonomis. Jautriausia mažyliams yra sauskelnių zona. Dėl bakterijų gausos čia oda yra dažniausiai pažeidžiama, sutrikdomas jos apsauginis barjeras. Būklės gerinimui naudojamos priemonės taip pat kelia sudirgimų bei alergijos riziką. Vadinamasis sauskelnių dermatitas yra beveik neišvengiamas ir su juo susiduria beveik visi tėveliai.

Argi negalima odos švariai nuprausti vandeniu, ar būtinas muilas ar šampūnas?

Galima, bet muilas paprasčiausiai reikalingas tam, kad veiksmingiau pašalintume bakterijas. Veido plovimui gali užtenkti ir paprasto vandens, bet rankoms jau reikės muilo. Plovikliai reikalingi siekiant didesnės švaros, bet jie nėra reikalingi visais atvejais.

Ar tikrai priežiūros priemonės turi skirtis? Na, tarkime – ar muilas vaikui turi būti kitoks, nei suaugusiajam? Ar tai nėra tas pats produktas tik kitoje pakuotėje, marketingo triukas, kad parduotų daugiau? (Jeigu ne, tai kodėl mes visi nesinaudojame saugia vaikiška kosmetika?:)

Jei tėveliai naudotų tik saugias priemones, be kvepalų, dirgiklių ir potencialiai nesaugių medžiagų, drąsiai galėtų jomis dalintis su mažyliais. Tačiau taip nėra, tad Europos Sąjungos vartotojų saugumo asociacija sudarė reikalavimų sąrašą kūdikių kosmetikos priemonėms. Tačiau to nepakanka, kad visos priemonės skirtos kūdikiams iš tiesų būtų saugios ir tinkamos. „Kosmetikos DNR“ puslapyje tokių pavyzdžių daugybė.
Ar kosmetika kūdikiams yra tik rinkodaros triukas? Kartais, bet daugeliu atveju – ne. Kūdikiams skirtų priemonių sudėtys skiriasi nuo suaugusiųjų kosmetikos, bet tai nereiškia, kad jos puikios. Pasitaiko priemonių, skirtų suaugusiems, kurios tiktų ir kūdikiams, bet pasitaiko kosmetikos mažiesiems, kurios nerekomenduočiau net suaugusiems.

Kai domėjausi naujagimio kūno priežiūra, forumuose visos kartojo taisyklę: ant vaiko odos tepti tik tai, ką pati dėtum į burną. Turima omeny įvairius aliejus ir sviestus. Ar egzistuoja vaiko odai saugūs nenatūralūs ingredientai?

Tai labai jautri tema, o mano nuomonė nėra labai populiari. Ne visus natūralius ingredientus galima dėti į burną, tad manęs ši taisyklė neįtikina smile emoticon. Tiek natūralūs, tiek sintetiniai ingredientai gali ir padėti, ir kenkti naujagimio odai. Nemanau, kad taip reiktų skirstyti kosmetikai naudojamas medžiagas, nes „sintetinis“ nėra žodžio „pavojingas“ sinonimas. Žinoma, gerai išmanant natūralius ingredientus, galima išrinkti mažyliui tinkančius natūralius produktus, bet be žinių galite nusivilti – natūralioje kosmetikoje netrūksta dirginančių ir sausinančių medžiagų, potencialių alergenų.

Ar galėtumei pakomentuoti mano išsirinkto lietuviško, pigiausio vaikiško šampūno Tindi sudėtį?

12189103_480766445417970_1715691562161603293_n Kosmetika kūdikiams Kosmetika kūdikiams 12189103 480766445417970 1715691562161603293 n

Priemonėje naudojami odos nesausinantys plovikliai, kurie nepažeis apsauginio odos barjero, tačiau yra dirginančių medžiagų, nesaugių konservantų, siejamų su alerginėmis reakcijomis. Nuplaunamoje priemonėje alergijos rizika sumažėja iki minimumo, bet svarbu, šampūną gerai nuplauti nuo odos, kad neliktų jo likučių. Aprašyme teigiama, kad sudėtyje yra alyvuogių aliejaus, nors iš tiesų yra tik jo darinys, o tai nėra vienas ir tas pats. Apibendrinus, priemonė vidutiniška. Nebūtų galima sakyti, kad ji nesaugi kūdikių odai, bet rinkoje yra priemonių, kurių sudėtyje yra kur kas mažiau nesaugių ingredientų. Šiuo atveju net 4 ingredientai patektų į Kosmetikos DNR raudonąją zoną.

Šis įrašas neturi komentarų

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.