Leiskime vaikams žaisti

Lego Foundation finansavo mokslinį tyrimą, kurio tikslas buvo įrodyti žaidimo naudą vaikams. Aišku, skeptikams kyla antakis, kai didžiausia žaislų kompanija (jos įsteigtas labdaros fondas) funduoja tokio tipo tyrimą. Bet aš tikiu, kad tame yra tiesos.

Mes esame girdėję atvejų apie nuo 7 būrelių per savaitę pervargusį vaiką ir juo besididžiuojančią mamą. Tai kyla iš (klaidingo?) supratimo, kad vaikas yra lyg kempinė naujiems įgūdžiams, tai, kada, jei ne dabar, geriausia jam viską ir suduoti. Gi po to reikės į mokyklą eiti, tai geriau jau jis dabar viskam pasiruošia, išsirenka mėgstamiausią sporto šaką, muzikos instrumentą ir tapybos kryptį… 

Žurnalas, veidas.lt neseniai publikavo straipsnį “Vaikams iki septynerių metų nereikia jokių būrelių”. Jame psichologas A. Atas teigia: “Mokyti dvejų trejų metų vaiką piešti, šokti, lipdyti ar užsienio kalbos – tai tas pats, kas dešimtmetį mokyti valdyti kosminį laivą.”

Lego Foundation atliktas tyrimas išties tam antrina. “Tėvai taip susikoncentruoja į vaiko gebėjimą skaityti ir rašyti, kad pamiršta jo norą žaisti”. – teigiama tyrimo apibendrinime. Vaiko lavinimo būdas turi atitikti jo amžių, o tėvai šioje vietoje pernelyg dažnai skuba ir taiko netinkamas priemones. Ar tokiu būdu kompensuojame savo vaikystėje patirtus trūkumus, dėmesio stoką? Ar konkuruojame su kaimyno vaikais? Ar nuoširdžiai galvojame, kad taip darome vaikui gera? Mano kaimynės dukra, net nepasakysiu kiek tiksliai jai metų, puikiai groja pianinu. Aš tai žinau, nes girdžiu ją kiekvieną rytą, 7 val. jau grojant…

Duokime vaikui kokybiško, nevaržomo laiko žaisti. Tegu patyrinėja aplinką, panuobodžiauja (nediktuokite, kada ir kuo žaisti), juk tada vaikas pats ims kurti taisykles, personažus ir išmąstys tai, ko jūs nė nebūtumėt sugalvoję!

Žaidimas teikia visapusę lavinamąją naudą vaikui. Čia galiu išskirti keletą esminių privalumų:

  1. Santykiai. Žaisdamas vaikas mokosi gyvenimo, realistiškų santykių tarp žmonių. Vaidindamas jis vysto savo emocinį intelektą, interpretuoja įvairias atsakomasias reakcijas gyvenimiškose (o gal kosminėse) situacijose.
  2. Vaizduotė. Vaizduotė, lyg raumuo, kurį reikia treniruoti. Jau dviejų metų vaikas pradeda regzti keistas, o kartais kvailas istorijas, kurių įmantrumas auga kartu su vaiku. Bet gebėjimas sujungti du, kartais iš pirmo žvilgsnio ir visai nesujungiamus, dalykus yra kūrybos pagrindas.
  3. Socializacija. Žaidimas būryje, nuo gaudynių iki vaidmenų žaidimo (pavyzdžiui, žaidžiant namus arba gaisrininkų brigadą) moko vaikus bendradarbiavimo naudos, sąžiningumo, altruizmo ir empatijos. Jie mato grupinio darbo principą ir privalumus.
  4. Bandomasis gyvenimas. Žaidimo forma vaikas išmoksta įveikti įvairias baimes, išbandyti tai, ko realiame gyvenime (dar) nedrįstų. Įsijausdamas į tam tikrą personažą jis sprendžia įvairias socialines, bendravimo, emocines ir gyvenimiškas problemas, be baimės suklysti – nes tai juk žaidimas. Tai saugi aplinka. Tokiu būdu jis treniruojasi realiam gyvenimui.

Dabar net ir darželiuose atsirado būreliai – dailė, muzika, užsienio kalbos ir pan. O atvesti vaiką į pirmą klasę nepažįstantį raidžių – kone apsileidimas. Taip, įgūdžiai yra gerai, bet gal derėtų šiek tiek atleisti vadžias?

Psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė rašo: “Žaidimas yra pagrindinis ketverių-šešerių metų vaiko tikrasis darbas ir mokymasis. Jis visą dieną dirba mėgindamas sprasti, kaip veikia šis pasaulis Nereikia jo apkrauti papildomu mokymu. <…> Pastaruoju metu pastebiu milžinišką disbalansą tarp to, kiek laiko vaikams leidžiama laisvai žaisti tokius vaidmenų žaidimus, kurie yra jų raidos pagrindas, ir kiek skiriama tikram mokykliniam mokymui.”

Knygoje “Žvilgsnis iš veidrodžio” psichologas Eugenijus Laurinaitis labai taikliai įvardino – nustokime aukėti tuos vaikus ir tiesiog leiskime ir padėkime jiems augti. Greta mūsų.

Gerbkime savo vaikus. Duokime jiems vaikystę. Jiems prieš akis dar visas gyvenimas mokymosi, sistemos ir taisyklių.

Šis įrašas neturi komentarų

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.