Mamos kitur: Anglija

Anglė Jilly, buvusi mokytoja, auginanti tris berniukus.

Mamos kitur: Anglija Jilly1
Ingos Paukštės fotografija

Kokio amžiaus būdama susilaukei pirmo vaiko?

Man buvo 33-eji, kai susilaukiau pirmojo. Nesijaučiau nei per sena, nei per jauna pirmakarte, nes aplink buvo pažįstamų susilaukusių iki trisdešimties ir tokių, kurios pirmą kartą gimdė būdamos 40-ties. Savo vyrą sutikau būdama 30-ties. Mes susituokėme, norėjome metus pagyventi be vaikų. Tada supratau, kad jei norime trijų vaikų ir aš nenoriu jų lauktis būdama 40-ties, turime jų susilaukti vienas po kito vienu sykiu. Be to, man patiko idėja turėti kūdikių etapą, po kurio sektų kitas gyvenimo tarpsnis, kai galėtume judėti toliau. Dabar jau mano vyras kalba apie dar vieną vaiką arba du, o gal tris:) Bet aš manau, kad mes jau baigėme. Ir nenorėčiau didelio skirtumo tarp vaikų. Man būtų sunkiau pasigimdyti vieną vaiką, o tada po penkerių metų kitą, nei visus per tuos penkerius metus.

Ar pameni, kaip sužinojai, kad esi nėščia? Tai buvo netikėtas ar ilgai planuotas nėštumas? Kokia nėštumo priežiūros tvarka Anglijoje?

Mes buvome vedę apie metus, bandėme jau kuris laikas. Pastojus pirmą kartą, įvyko persileidimas. Apie antrąjį kartą sužinojau pasidariusi nėštumo testą namuose. Buvau labai laiminga ir tuo pačiu nerimavau, kad vėl neįvyktų persileidimas. Paprastai sužinojusi, kad esi nėščia, apie tai praneši savo šeimos gydytojui (GP) ir užsirašai pirmajam vizitui, kuris turėtų įvykti iki 12-tos savaitės. Tave užregistruoja, skiria tau kitus vizitus, ultragarso tyrimą, gauni informacinį paketą apie tai, kas gali nutikti, telefonų numerius, kuriais gali skambinti, jei kiltų problemų ir t.t. Jei yra normalus nėštumas, tau skiriami du ultragarso tyrimai (12 sav. ir 20 sav.). Nebent yra problemų. Laukiantis trečiojo paaiškėjo, kad placenta prisitvirtinusi žemai (placentos pirmeiga). Paprastai ji nėštumo eigoje pati pasislenka į reikiamą vietą, bet jei ne, tuomet gimdyti vaiką natūraliai yra rizikinga ir paprastai daroma Cezario operacija. Todėl gydytojai turėjo dažniau stebėti, ar mano placenta juda. Maniškė pajudėjo! Taip pat mano vidurinysis atrodė per mažas, tad turėjau konsultuotis su gydytoju, kuris sekė kūdikio augimą. Tokiais atvejais eini pas gydytoją, bet jei viskas gerai, pakanka akušerės (midwife) priežiūros.

Kaip dažnai turi lankytis?

Tai priklauso nuo to, kelintas nėštumas. Daugiausiai vizitų yra su pirmuoju, su kiekvienu sekančiu nėštumu vizitų mažėja. Kai buvau nėščia pirmą kartą (2010 m.), jie klausėsi kūdikio širdies dūžių kiekvieno vizito metu. Laukiantis antrojo, akušerė pranešė, kad jie daugiau taip nedaro, nes jiems atrodė, kad mamos ir akušerės per daug pasikliauja širdies tonais, mažiau kreipdamos dėmesį į kūdikio judesius dienos metu. Tu turėdavai to paprašyti. Ir aš prašiau, nes man patikdavo jų klausytis.

Buvai nėščia tris kartus. Ar skyrėsi nėštumai tarpusavyje?

Ne, visi trys panašūs, tai buvo lengvi nėštumai. Man nebuvo bloga, aš kasdien eidavau į sporto salę, kur dariau kardio pratimus, dirbau su svarmenimis. Bėgioti nustojau, kai buvo 20 savaičių.

O kaip gimdymai? Taip pat panašūs?

O gimdymai visi skirtingi. Pirmąjį gimdžiau labai ilgai, tada paaiškėjo, kad kūdikis pasisukęs netaisyklingai, mane nuvežė į operacinę, kur buvo svarstoma dėl Cezario, bet nuspręsta pabandyti jį apsukti su akušerinėmis replėmis. Jį pavyko apsukti ir pagimdžiau pati. Antrasis gimdymas buvo idealus. Trečiojo gimdymas taip pat buvo ramus, sklandus iki to momento, kai turėjo gimti placenta. Ji neatitrūko nuo gimdos natūraliai, tad buvau nuvežta į operacinę. Tai buvo siaubinga. Placentą gydytojai traukė rankomis, jie traukė ir traukė… Jei tai būtų buvęs mano pirmasis gimdymas, aš tikriausiai būčiau daugiau niekada nebegalvojusi apie kitą vaiką.

Gimdei su epidūrine nejautra?

Gimdydama pirmąjį neprašiau jo, nes skausmas buvo pakenčiamas, nors tai ir buvo ilgiausias gimdymas iš visų trijų. Bet kadangi gimdymo pabaigoje mane nuvežė į operacinę, galvodami, jog gali prireikti Cezario, man buvo atlikta nejautra. Gimdant antrajį skausmas buvo stipresnis, sąrėmiai sparčiai intensyvėjo, tad aš paprašiau epidūrinio, kaip ir su trečiuoju.

Ar populiarus šis nuskausminimo būdas Anglijoje?

Man būtų buvę labai baisu gimdyti, jei žinočiau, kad negalėsiu paprašyti nuskausminimo.

Kokia gimdymo tvarka pas jus?

Prieš gimdymą tu jau būni apsisprendusi ir pranešusi savo akušerei, kurioje ligoninėje nori gimdyti. Tad prasidėjus gimdymui, skambini į tos ligoninės gimdymo skyrių. Jie tavęs paklausinėja, kas kiek laiko vyksta sąrėmiai, koks skausmas ir nusprendžia, ar laikas vykti į ligoninę ar dar gali palaukti kažkiek. Su savimi turi savo medicininį aplanką, kuriame fiksuota visa tavo nėštumo istorija. Pasirinkti iš anksto gimdymui akušerės ar gydytojo negali. Nebent nusprendi gimdyti namuose, tada tariesi iš anksto.

Kiek populiarus yra gimdymas namuose?

Aš esu girdėjusi ne vieną istoriją Anglijoje. Paprastai prasidėjus gimdymui, akušerė, su kuria esi sutarusi arba budinti netoliese atvyksta į tavo namus, bet dauguma atvejų arba pagimdžiusi, arba prasidėjus komplikacijoms visvien atsiduri ligoninėje. Kai prisimenu savo tris gimdymus, du iš jų būtų visvien pasibaigę ligoninėje. Vienintelį būčiau sėkmingai pagimdžiusi namuose. Yra pas mus Nacionalinė gimdymo organizacija (National Childbirth Trust), kuri veda mokymus besilaukiantiems (buvom ir mes su vyru, laukdamiesi pirmojo), jie propaguoja gimdymus namuose, drąsina šeimas gimdyti tokiu būdu.

Kiek laiko po gimdymų praleidai ligoninėje?

Po pirmojo, kadangi buvo atlikta epidūrinė nejautra, likau vienai nakčiai. Su antruoju, kuris gimė ryte, popiet jau grįžome namo. Su trečiuoju taip pat dėl komplikuoto gimdymo likau nakčiai. Mano mama ir senelė buvo šokiruotos, kad mane taip greitai išleido, nes jos po gimdymo praleisdavo savaitę ligoninėje, kur slaugės padėdavo žindyti, parodydavo kaip prausti, ir tu galėjai tiesiog pailsėti po gimdymo, nereikėjo ruošti maisto šeimai.

Kokios pagalbos sulaukei grįžus namo?

Kitą dieną po gimdymo užsuka akušerė, kuri ateina kasdien iki tol, kol kūdikis pasiekia savo gimimo svorį. Tada tave lanko naujagimių slaugė (health visitor), kol tampi rami, pasitikinti savimi su kūdikiu. Ir tada jau keliaujate patys pas vietos gydytojus.

Ar egzistuoja pas jus toks dalykas kaip Cezario operacijos užsisakymas?

Taip, tokia galimybė yra, tikrai gali paprašyti to. Jie neragins tavęs, bet tu gali prašyti.

Kaip ilgai žindei savo vaikus? Kiek įprastai Anglijoje mamos maitina krūtimi?

Pirmąjį sūnų maitinau šešias savaites ir man tai buvo tikrai sunku, skausminga. Aš labai norėjau žindyti dėl naudos kūdikio sveikatai, bet pasidaviau. Antrą maitinau dvi savaites, nes vėl jaučiau tą patį skausmą. Ta pati situacija pasikartojo su trečiuoju. Jį žindžiau tik kelias dienas. Bet iš principo slaugės, akušerės ragina tave žindyti ir ligoninėje iš tavęs tikimasi, kad tu žindysi. Būdama namuose iš atėjusių akušerių tokio spaudimo nepatyriau. Kai aš nusprendžiau nutraukti žindymą, kai susitaikiau su tuo savo galvoje, man buvo nebesvarbu, ką galvos kiti. Mano mamos žodžiais, svarbiau, kad jausies gerai būdama su kūdikiu, nei žindysi, jausdamasi nelaiminga. Svarbiau mėgautis motinyste, džiaugtis kūdikiu.

Kokio amžiaus vaikai pradeda lankyti darželį?

Jei mama nori ar turi grįžti į darbą, vaikai keliauja į lopšelį, į kuriuos priima labai mažus, vos 4-5 mėnesių sulaukusius kūdikius. Kiti naudojasi senelių pagalba, kažkas palieka lopšelyje kelias dienas per savaitę. Man pačiai lopšelio paslaugų neprireikė, buvau su jais namie, kol buvo laikas keliauti į mokyklą (nuo 4 metų amžiaus). Jei gerai pamenu, valstybė suteikia tėvams 15 nemokamų valandų, nuo trejų metų iki to laiko, kai pradeda lankyti mokyklą.

Kas populiariau – lopšeliai ar auklės šiame amžiuje?

Priklauso nuo mamos. Yra auklių, kurios prižiūri kelių šeimų vaikus. Yra kas dirba vienai šeimai. Nežinau, ar yra esminis išlaidų skirtumas, tarp auklės, prižiūrinčios kelis vaikus savo namuose, ir darželio. Manau, mamos sprendžia pagal tai, ką paprasčiau suderinti su jos dienotvarke. Kai kurie renkasi darželius dėl socializacijos. Dauguma lopšelių yra privatūs.

Ar taip įsivaizdavai motinystę? Kiek atitiko realybė tavo lūkesčius?

Pamenu, likus savaitei iki gimdymo, kai visi mane tikino, jog bus sunku, ypač kai pirmas vaikas, savo vyrui pasakiau, kaip tai gali būti sudėtinga? Iki vaikų aš dirbau mokytoja ir kasdien buvau klasėje su 30-čia vaikų. Tai argi gali būti sudėtinga auginti vieną kūdikį savo namuose? Ir štai praėjus dienai nuo pirmojo gimimo, verkiau, pripažindama, kad tai tikrai nelengva… Pirmos kelios savaitės buvo sunkios.

Ar tai, kad tu mokytoja, padėjo auginant savus vaikus?

Dabar, kai jie yra vyresni, taip. Suprantu jų elgseną, išmanau vaikų raidos etapus. Bet kol jie buvo kūdikiais, tai neturėjo jokios įtakos.

Mamos kitur: Anglija Jilly vaikai

Ką reiškia auginti vaikus anglišku būdu? Į ką aš atkreipiau dėmesį, kad guldot vaikus miegoti tikrai anksti – 19 val.

Tikrai taip. Tam tikrą rutiną jau įvedžiau nuo kūdikystės. Vaikai buvo matinami ir migdomi tokiu pačiu laiku. Buvau griežta šiuo atžvilgiu. Ir taip dariau siekdama sukurti tinkamus miego ir maitinimosi įpročius. Augindama vaikus vadovavausi G.Ford knygomis. Gal ši autorė ir senamadiška, taip mus tikriausiai augino mano mama, bet man tai tiko ir patiko. Dauguma mano draugių nesivadovavo jos rekomendacijomis, jos maitino vaikus, kada jie išalkdavo, miegodavo jie, kai patys užsimanydavo. Bet iš principo anglų vaikai visvien migdomi prieš 20 val. Šiuo metu mūsų rutina tokia, kad vakarieniaujame 18 val., tada berniukai prausiasi, 20 min. žiūri televizorių ir eina miegot, kartais dar paskaito 10 min prieš miegą. Persikėlus į Ispaniją, jie eina miegot šiek tiek vėliau – kartais 19:30. O keliasi 6:45.

Pastebėjau, kad nesi iš tų tėvų “sraigtasparnių”, nebėgi iš paskos, jei matai vaiką lekiantį link gatvės. Tai yra tavo auklėjimo būdas ar visi anglai leidžia savo vaikams išmokti visko savo kailiu?

Manau, kad tokių perdėm rūpestingų tėvų yra ir Anglijoje. Aš asmeniškai tikiu, kad tavo užduotis yra įspėti vaiką, kad jis būtų atsargus, kad lipdamas aukštai jis turėtų tvirtai laikytis, nes kitaip gali nukristi, bet nuspręsti reikia leisti pačiam vaikui. Prisimenu laiką, kai jie buvo mažiukai, tik pradėję bėgioti, aš niekada jų nesivaikydavau. Stebėdavau kitas mamas, kurios visą dieną bėgiodavo paskui mažylius ir stebėdavausi: “Kaip tu gali visą dieną žaisti tas gaudynes?”. Aš nebėgu paskui, bet vaikai žino, kad jie turi manęs klausyti. Ir jie žino, kad aš susierzinu ne dėl to, kad jie bėga, bet kad nesiklauso, jei liepiu sustoti. Tu gali bėgti, tyrinėti aplinką, bet jei aš pasakau “stop” arba paprašau grįžti, tu privalai grįžti. Aš neturiu trijų rankų, jie turi klausytis.

Ką reiškia auginti tris, beveik pametinukus vaikus (7 m., 6 m. ir 4 m.)?

Aš nežinau. Kai žmonės matydavo mane su jais, dar visai mažiukais, visuomet sulaudavau klausimų: “O Dieve! Kaip tu su jais susitvarkai? Tikriausiai labai sunku?”. Nebuvo sudėtinga auginti du pirmuosius. Kai gimė trečiasis, iš pradžių, kokius kelis mėnesius buvo nelengva, jis nebuvo patenkintas, daug verkė, net kreipiausi dėl to į gydytoją. Dabar namuose yra triukšminga, jie nemažai pykstasi, erzina vienas kitą, bet aš nežinau, ką reiškia auginti, pavyzdžiui, du vaikus, nežinau, koks yra skirtumas.

Kas buvo (arba tebėra) tau didžiausias motinystės iššūkis?

Kai gimė mažiausias, ėmiau jausti kaltę, kad jam atsiradus, nebeturiu kada pažaisti, paskaityti, išklausyti ar apkabinti kitus du. Skirti pakankamai laiko kiekvienam iš jų individualiai yra didžiausias mano iššūkis dabar.

Kokį patarimą duotum tai pirmo vaiko besilaukiančiai Jilly?

Kai laukiausi pirmagimio, buvau įsitikinusi, kad galėsiu sukurti tobulą mažą žmogų, kuris, be jokios abejonės, bus puikių manierų, neskriaus kitų, nebus piktas. Tad mano patarimas ankstesnei Jilly būtų neprisigalvoti tokių dalykų, suprasti, kad tu nelabai turi įtakos tam, kokiomis asmenybėmis jie užaugs. Aš noriu, kad jie būtų sportiški, mandagūs, pasitikintys savimi. Bet jie nebūtinai tokie bus. Jie bus tokie, kokie bus. Žinoma, tu mokai, auklėji juos, bet tu negali išlipdyti tokios asmenybės, kokia jie, tavo galva, turėtų būti.

Ačiū už pokalbį. 

Šis įrašas neturi komentarų

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.