Mamos kitur: Ispanija

Tris berniukus, Nicolą, Jorge ir Gonzalo, auginanti ispanė Maria.

Mamos kitur: Ispanija Maria1
Ingos Paukštės nuotrauka

Kokio amžiaus būdama susilaukei pirmo vaiko? Skaičiau, kad ispanės, pirmus vaikus gimdančios maždaug 32-ejų, yra vyriausios mamos Europos Sąjungoje. Kaip manai, kodėl taip vėlai?

Man buvo 29-eri, kai pagimdžiau pirmąjį. Čia Ispanijoje tokio amžiaus mama laikoma tikrai jauna mama. Dauguma mano draugių Madride dar nė neištekėjusios, o man jau 39 -eri. Jos gyvena savo gyvenimus, kuria verslus, bando surasti žmogų, su kuriuo galėtų sukurti šeimą. Iš principo vidutinis pirmą kartą tampančių mamomis Ispanijoje amžius yra apie 32-33 metus. Nežinau, kaip yra likusioje Europoje, bet Ispanijoje mes baigiame mokyklą, universitetą, tada įsidarbiname, pradedame karjerą ir štai tau jau 28-29-eri, o jei dar nori kažką pasiekti profesinėje srityje, tai šeimą turi atidėti dar kažkuriam laikui. Aš studijavau penkerius metus psichologiją, baigiau būdama 23-ejų, tada įgijau magistro laipsnį, kas užtruko dar dvejus metus, tuo pačiu atlikinėjau praktiką. Pirmą apmokamą darbą gavau būdama 26-erių. Savo būsimą vyrą sutikau po metų. Praėjus trims mėnesiams, mes susižadėjome, po šešių mėnesių susituokėme, o po trejų metų mes jau turėjome tris vaikus. Todėl, manau, negaliu reprezentuoti Ispanijos mamų, nes esu išimtis iš taisyklės. Prieš susižadėdami dauguma ispanų bent 2-3 metus pagyvena kaip pora, tada metus ruošiasi vestuvėms ir po vestuvių, jei abu dirba, negali planuotis iš karto vaikų. Kitaip arba tu turi turėti daug pagalbos arba sustabdyti savo karjerą. Tai nėra taip paprasta. Jei nereikėtų galvoti apie finansus, karjerą, manau, daugelis ispanių norėtų gimdyti kur kas jaunesnės. Žinoma, taip yra viduriniajame sluoksnyje, nes tarp gaunančių mažas pajamas žmonių yra daug jaunų mamų. Ir jos yra 100 proc. savo laiko vaikams skiriančios mamos, joms nėra ką prarasti, jos neturi karjeros.

Ar pameni, kaip sužinojai, kad esi nėščia? Ar pametinukai buvo jūsų planas?

Sutikau savo būsimą vyrą paskutinę rugpjūčio dieną. Gruodžio pirmąją mes susižadėjome, birželį susituokėme. Po vestuvių išvykome į 40 dienų trukusią kelionę. Grįžę svarstėme dvi galimybes – iš pradžių pagyventi sau, pakeliauti, nes buvau jauna, 29-erių, tad galėjome 5-6 metus palaukti. Arba pradėti šeimą iš karto, tapti jaunais tėvais ir būnant 40-ties turėti galimybę daryti viską, ką susiplanavome, bet jau su paaugusiais vaikais. Nusprendėme rinktis antrąjį variantą. Pirmasis gimė Niko. Jo gimimas nebuvo lengvas, jis buvo didelis kūdikis ir tai buvo tikrai rizikingas gimdymas, bet pakliuvau į gero gydytojo rankas. Žindžiau jį ir praėjus trims mėnesiams nuo vyresnėlio gimimo aš pasijutau vėl nėščia. O buvau tokia rami, nes tikėjau, kad kol maitinu, tol esu apsaugota nuo nėštumo. Esu gyvas įrodymas to, kad nesi. Antrojo nėštumo nė nepastebėjau, buvau sutelkusi visą savo dėmesį į kūdikį. Žmonės, matydami mane nėščią, stumiančią vežimėlį, žiūrėdavo kaip į beprotę. Antrąjį sūnų, Jorge, pagimdžiau tų pačių metų gruodžio pabaigoje. Taigi dvi Kalėdas iš eilės aš praleidau ligoninės gimdymo skyriuje, su tais pačiais gydytojais, tomis pačiomis slaugėmis, valytojomis, gimdydama taip pat atrodančius berniukus. Ir jie lygiai taip pat, manau, laikė mane išprotėjusia. Aš pražiopsojau pirmąjį Niko gimtadienį, nes buvau ligoninėje. Antrajam gimti prireikė Cezario operacijos, nes jis buvo dar didesnis. Po Nikolo niekas nebenorėjo rizikuoti. Ir tai buvo taip skausminga. Tai buvo blogiausias patyrimas mano gyvenime. Turiu omeny skausmą po operacijos, nuskausminamiesiems nustojus veikti. Pamenu savo vyro prašiau nekalbėti su manimi, jis gi bandė mane prajuokinti, aš pradėdavau juoktis, o tai būdavo taip skausminga, kad juokas virsdavo šauksmu. Turėjau tarsi dvynius, tik blogiau. Vieną reikėjo maitinti krūtimi, o kitam padėti žengti pirmuosius žingsnius. Ir tuo metu gyvenau apartamentuose, kuriuose buvo laiptai. Tai man grįžus, pavyzdžiui, iš lauko, reikėdavo užnešti lopšį su kūdikiu, tada grįžti pasiimti vyresniojo su vežimėliu.

Mamos kitur: Ispanija DSC 0080
Asm. albumo nuotrauka

Tu juokiesi tai pasakodama. Man skamba nejuokingai sudėtingai.

Tai nebuvo lengva, bet aš tiesiog turėjau tiek daug darbo su jais, kad net neturėjau kada susimąstyti, sunku man ar ne. Visą laiką buvo viena mintis: “Turiu dirbti. Tai mano darbas. Reikia susikoncentruoti į savo darbą. Esu 100 proc. mama.” Aš neturėjau pagalbos, bet pati jos atsisakiau. Mano šeima gyvena Mardride, aš Marbelloj. Taigi, kai Niko buvo dveji, Jorgei vieneri, aš vėl pastojau. Man vėl buvo atlikta Cezario operacija, kuri šį kartą praėjo puikiai, po jos jaučiausi gerai. Trečiasis nėštumas buvo sudėtingesnis, man reikėjo daugiau ilsėtis, tad tuo metu mėnesiui atvyko padėti mano tėvai. Kai pagimdžiau Gonzalo, Niko ir Jorge kelioms valandoms jau eidavo į lopšelį.

Buvai nėščia tris kartus. Ar skyrėsi nėštumai tarpusavyje?

Visi skirtingi. Kai laukiausi pirmojo, buvau viena, nereikėjo rūpintis niekuo apart savęs. Tai buvo nuostabus laikas. Antrojo nėštumo nė nepastebėjau, nes rūpinausi kūdikiu, o trečiasis buvo komplikuotas, mat jau turėjau du mažus vaikus.

Kokia nėštumo priežiūros ir gimdymo tvarka Ispanijoje?

Jei nėštumas vystosi normaliai, lankaisi pas gydytoją kas mėnesį. Jei yra indikacijų, tau gali pasiūlyti padaryti vandenų tyrimą. Dabar tai labai dažnai atliekamas tyrimas, nes, žinia, ispanės vėlai gimdo. Kai nėštumas yra 8 mėnesių, jau važiuoji apžiūrų į ligoninę. Nėštumo metu Ispanijoje atliekama maždaug 4 ultragarso tyrimai. Gimdymo tvarka priklauso nuo tavo draudimo. Jei esi apsidraudus privačiai, bus vienaip, jei esi drausta valstybės – kitaip. Paprastai, prasidėjus sąrėmiams, vyksti į ligoninę. Jei esi drausta privačiai, nuo pat pradžių esi prižiūrima gydytojo, pas kurį ir gimdysi. Tu jį gali pakeisti, jei apsigalvoji. Prasidėjus sąrėmiams, paskambini savo gydytojui ir praneši, kad gimdymas prasidėjo. Tuo tarpu gimdydama be privataus draudimo, tu vyksti į ligoninę ir jei tau pasiseks, tave prižiūrėjęs gydytojas kaip tik dirbs ligoninėje. Jei ne, gimdysi pas kažką kitą. Jei pagimdai natūraliai, be komplikacijų, namo gali keliauti kitą dieną po gimdymo. Po Cezario ligoninėje lieki 3-5 dienoms.

Ar tiesa, kad Ispanijoje nėščiosioms yra privalomas toksoplazmozės tyrimas?

Manau, kad taip yra dėl mūsų mitybos įpročių. Gal dėl to, kad mes valgome daug kumpių, neapdorotos mėsos. Jei gerai pamenu, tai trečiajame nėštumo mėnesyje jis atliekamas.

Ar gimdo ispanės namuose?

Mano teta gimdė namuose, bet jai tai buvo 7 ar 8 -tas vaikas. Viena teta gimdė, kita jai buvo akušerė, o tetos vyras stovėjo su lempa. Bet tarp savo bendraamžių nepažįstu gimdžiusių namuose. Tai per daug rizikinga. Kas gali tau pasakyti, kad tikrai gali gimdyti namuose, nes čia 100 proc. bus normalus gimdymas. Niekas. Jei kas nors nutiks, galėsi kaltinti tik save.

Mamos kitur: Ispanija DSC 0102
Asm. albumo nuotrauka

Ar gydytojai vizituoja kūdikius namuose?

Ne, niekas pas tave neužsuks. Jei to nori, turi susimokėti. Nuo pat kūdikio gimimo su juo pati keliauji pas pediatrą. Nepamenu, kada tiksliai aš pirmą kartą apsilankiau pas pediatrą, bet tai buvo pirmąją savaitę ar per pirmas dvi savaites. Paskui kas mėnesį. Pradžioje, iki pusės metų amžiaus, vos ne kas mėnesį yra numatyta kokia nors vakcina.

Ar tėčiai turi galimybę pasiimti atostogų po gimdymo?

Tuo metu, kai aš tapau mama, tėčiai galėjo likti namuose po gimdymo tik tris apmokamas dienas, man rodos. Paskui gali likti neapmokamai. Dabar tėčiai gali išeiti apmokamų atostotogų keturioms savaitėms.

Kokia tavo žindymo patirtis?

Žindydama savo pirmagimį tapau nėščia, kai Nikolui tebuvo trys mėnesiai, bet tai supratau tik penktame nėštumo mėnesyje. Tada ir nustojau jį žindyti. Jorge maitinau 8 -10 mėnesių, tiksliai nepamenu. Jauniausiąjį maitinau krūtimi 10 mėnesių. Man patiko. Tai buvo saugu, paprasta, intymu, tai buvo mudviejų laikas, kai aplinkinis pasaulis nustodavo egzistavęs. Vieną, ką aš labai ryškiai atsimenu iš žindymo laikotarpio, tai, kad kiekvieną kartą priglaudusi kūdikį prie krūties, paprašydavau stiklinės vandens.

Ar taip įsivaizdavai motinystę?

Aš nesitikėjau, kad tapsiu mama, kuri atsisakys bet kokios pagalbos ir sieks auginti vaikus pati. Aš norėjau viską daryti pati, nenorėjau, kad svetimi liestųsi prie mano vaikų. Žinojau tiksliai, kaip vaikai turi būti auginami ir siekiau, kad mano taisyklės būtų gerbiamos. Buvau perfekcionistė. Esu baigusi psichologijos studijas, tad žinau, koks svarbus yra laikas. Žinojau, kad žmogaus asmenybė susiformuoja iki trejų metų amžiaus. Nuo trejų iki septynerių jie ją galutinai užtvirtina. Tu gali pakoreguoti tam tikrus dalykus, bet pagrindinis darbas atliktas. Tai žinodama, nenorėjau jokios svetimos įtakos jų besiformuojančioms asmenybėms. Tai buvo sudėtinga, nes buvau apsėsta tos minties, kovojau su savo anyta, tėvais. Bet manau, kad padariau gerą darbą.

Kiek trunka motinystės atostogos Ispanijoje?

Pagimdžiusi moteris turi 16 savaičių motinystės atostogų.

Ir kas tada? Lopšelis?

Lopšelis arba auklė. Manau, kad auklės šiame amžiaus tarpsnyje populiaresnės nei lopšeliai. Nors mano brolio šeima (jie abu dirbo banke) savo keturių mėnesių kūdikį leido į lopšelį, kuris buvo įsikūręs tame pačiame pastate, tad mama galėjo periodiškai nusileisti, pasižiūrėti, kaip jis laikosi, pažindyti. Man tai yra siaubinga, aš negaliu to suprasti. Manau, kad yra nemažai ispanių, kurios negali sulaukti, kada vėl pradės eiti į darbą. Tačiau daugumai tai yra sunkus sprendimas. Nemažai jų prasitęsia atostogas savo sąskaita. Pirmaisiais kūdikio metais tu gali vieną darbo valandą išnaudoti vaiko žindymui, dar gali paprašyti sutrumpinti tavo darbo valandas ir dirbti pusdienį. Kitam laikui tau reikalinga auklė. Jei lieki namuose pati auginti vaiką, darbdavys įpareigotas laikyti tavo ankstesnę darbo poziciją iki trejų metų.

Mamos kitur: Ispanija DSC 0465
Asm. albumo nuotrauka

Kokio amžiaus vaikai pradeda lankyti darželius? Ar jie nemokami?

Ispanijoje veikia valstybiniai lopšeliai iki trejų metų, už kuriuos reikia mokėti, bet mokėti reikia kur kas mažiau nei už privačius. Tiesa, patekti į juos labai sudėtinga. Mokestis yra apie 150-200 eurų. Tuo tarpu mes už privatų darželį mokėjom 400 eurų už vaiką mėnesiui, praleidžiant ten vos 3 valandas per dieną. Nuo trejų metų vaikai gali eiti į mokyklą, kuri išlaikoma valstybės, tad nebemoki. Tiesa, tau nebūtina ten eiti. Nors tokių nepažįstu. Tik nuo šešerių vaikai privalo eiti į mokyklą. Mokyklą vaikai turi lankyti iki 16 metų amžiaus. Mokslas šiuo periodu nemokamas. Nuo 16-kos vėl turi mokėti.

Ką manai apie ispanų švietimo sistemą?

Man ji nepatinka, todėl mano vaikai lanko tarptautinę mokyklą. Ispanijoje nuolat keičiasi valdžia, naujai išrinktoji keičia mokymo programą. Ispanų sistemoj, nepriklausomai nuo vaiko lygio, visi mokosi pagal tą pačią standartizuotą programą, skaito tas pačias knygas, kai tuo tarpu britų sistema individualizuoja mokymo procesą. Tad jei tu pritampi sistemoje, viskas bus ok. Jei iškrenti, turėsi problemų. Be to, Ispanijoje mokytojų darbas nėra gerai apmokamas. Ir tai nėra geidžiamas darbas, nors iš tiesų turėtų būti viena iš prestižiškiausių specialybių. Jų rankose gi ištisos kartos. Deja, mokytojai uždirba mažai, nėra gerbiami, mokiniai elgiasi netinkamai, tėvai su jais elgiasi dar blogiau. Jie neturi autoriteto.

Prekybos centruose atkreipiau dėmesį į kvepalus kūdikiams. Ispanai kvėpina savo vaikus?

Taip! Ir aš turėjau rimtą ginčą su savo anyta, kai mano vyresnėliui buvo du mėnesiai. Mes su ja nuėjome į prekybos centrą, kur ji išpurškė mano vaiką kūdikiams skirtais Burberry kvepalais. Aš ją taip apšaukiau. Nesuprantu to. Kvapas baisus ir tai kenksminga kūdikiams, jų uoslės vystymuisi. Bet tai tikrai populiaru Ispanijoje, kaip, beje, ir kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse.

Dar vienas mane nustebinęs reiškinys – auskarai kūdikių (mergaičių) ausyse.

Anksčiau tu grįždavai iš ligoninės su kūdikiu, kuriam jau būdavo pradurtos ausytės. Ausis sekančią dieną po gimimo mergaitėms pradurdavo slaugės. Buvo laikomasi nuomonės, kad mažiukams neskauda, jie neprisimins ir saugiau tai padaryti ligoninėje. Dabar to ligoninėje nebedaro. Mamos praduria ausis vėliau.

Kodėl iš viso tai reikia daryti?

Tiesiog tokia yra grožio samprata. Čia tas pats, kas klausti afrikiečių, kodėl jie nešioja tuos žiedus ant kaklų.

O kaip su vėlyvom vakarienėm? Pastebėjau, kad nemažai ispanų prie stalo su vaikais sėda 21:30.

Manau, kad tai individualu. Pavyzdžiui, man visai netinka vėlyvos vakarienės. Mes vakarieniaujame nuo 19:30-20 val., kad 20:30 vaikai galėtų keliauti į lovas skaityti. Bet iš principo vėlyvos vakarienės yra vėlyvų darbo valandų pasekmė. Samdomą darbą dirbantys žmonės čia grįžta namo 19-20 val., nes turi ilgesnę nei likusioje Europoje pietų pertrauką – apie dvi valandas. Be to, tarkim Madride gali prireikti valandos per kamščius grįžti namo. Grįžus namo, padedi vaikams paruošti namų darbus, pabendrauji su jais, gamini vakarienę ir štai sulauki 21 ar 21:30, kuomet gali sėsti vakarieniauti. Manau, jei galėtų, daugelis vakarieniautų kur kas anksčiau.

Didžiausias motinystės iššūkis tau?

Išlaikyti savikontrolę, neprarasti sveiko proto, pvz., nepradėti šaukti ant vaikų. Jei galėčiau kažką pakeisti, tai būtų balso kėlimas. Nėra taip, kad nuolat šaukiu ant jų, bet aš taip gailiuosi dėl tų kelių kartų. Gailiuosi, kad nesugebėjau susivaldyti. Kitas iššūkis yra pamatyti asmenybės ir elgesio ribas. Nori kažką pakeisti ir supranti, kad tai nebe elgesys, tai asmenybės dalis ir to nepakeisi. Tu turi išmokinti, kaip su tuo vaikui gyventi. Pavyzdžiui, mano vidurinysis, Jorge, yra labai konkuruojantis. Todėl negaliu jam sakyti, jog jis nekonkuruotų su kitais. Aš sakau jam, kad jis gali konkuruoti, bet jei toje konkurencinėje kovoje jis praloš, tegu neverkia. Gali pykti, bet ne verkti. Ir neleidžiu konkuruoti su broliais.

Kokį patarimą duotum pirmą kartą besilaukiančiai ar sau prieš tuos dešimt metų?

Tikriausiai patarčiau daug kalbėtis su savo vyru ir pasistengti suprasti vienas kitą. Bet tam pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą partnerį šeimai sukurti. Dar palinkėčiau būti kantresniai, rasti pauzių sau ir ir gerbti tai, ką darai.

Ačiū už pokalbį.

Šis įrašas neturi komentarų

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.