Mamos kitur: Norvegija

Mamos kitur: Norvegija Martes
Nuotraukos autorė Inga Paukštė

Norvegė Marte Eriksen, auginanti 8-erių ir 5-erių m. vaikus, apie karjeristes norveges, au-pair auklių populiarumą ir vienintelį “teisingą” norvegišką būdą auginti vaikus.

Kokio amžiaus būdama susilaukei savo pirmagimės? Koks yra vidutinis pirmą kartą gimdančių norvegių amžius?

Pirmą vaiką pagimdžiau būdama trisdešimties. Norvegijos miestuose moterys savo pirmojo vaiko susilaukia būdamos 30-35 metų, mažesniuose miesteliuose, kaimuose amžius jaunesnis.

Kokia tavo patirtis?

Psichologiškai aš buvau tam pasiruošusi. Kita vertus, tu negali tam būti pasiruošusi šimtu procentu…Ruošiausi ne iš knygų ar kursų, bet kaip ir visos norvegės, lankiausi pas pribuvėją (“midwife”), kur ir gavau visą reikalingą informaciją. Pasirinkau neskaityti apie kitų patirtis ir patirti pačiai viską be išankstinių nusistatymų. Įprastai norvegės keliauja į pribuvėjų centrą, kuris priklauso tau pagal gyvenamąją vietą. Jos yra tie žmonės, kurie ne tik prižiūri tavo nėštumą, bet vėliau prižiūrės ir kūdikį, matuos jį, skiepys. Į gydytoją kreipiesi tik kritiniu atveju. Ligoninę gimdymui gali rinktis bet kurią, nepriklausomai nuo tavo gyvenamos vietos. Gali rinktis ir gimdymą namuose. Jei gydytojai mano, kad rizikos nėra, tu gali gimdyti ir namuose. Pribuvėjos gimdymui tu nesirenki, ji būna paskirta. Nebent moki privačiai ir tavo pasirinkta akušerė bus su tavimi per gimdymą. Tokios moterys paprastai būna dulos. Ir jas dažniausiai renkamasi, kai moteris nori gimdyti natūraliai.  Renkiesi ir gimdymo būdą. Aš pasirinkau epidūrinę nejautrą gimdydama abu vaikus. Yra ligoninių, kur tam tikram gimdymo būdui yra skirtas atskiras aukštas. Jei pvz. pasirenki gimdyti natūraliai, tu nebegali apsigalvoti vidury gimdymo ir gauti vaistų. Nebent bus kažkas kritiško, tuomet tave perkels į kitą aukštą, kur pvz., atliekamos cezario operacijos. Bet tai nuspręs akušerė, ne tu.  Kai gimiau aš (1979 m), mano mama visą savaitę po gimdymo gulėjo ligoninėje, kur akušerė ir slaugės, padėjo keisti vystyklus, mokė prausti naujagimį ir etc. Dabar, kai gimdžiau aš, turi 1-2 dienas atsipeikėti ir keliauji namo, jei viskas gerai su kūdikiu, jei nėra problemų jį maitinant. Po kelių dienų susitinki su slauge, kuri žiūri, ar viskas gerai kūdikiui, kaip tu pati jautiesi, ar nėra pogimdyvinės depresijos požymių. Po savaitės susitinki vėl. Ji nuolat stebi, kaip jums sekasi. Ir psichologinei moters savijautai skiria didžiulį dėmesį.

Skaičiau, kad ultragarso tyrimas Norvegijoje skiriamas retai?

Taip, dažniausiai klausomasi su mediniu rageliu (“pinard horn”) arba stetoskopu. Pirmą kartą ultragarsu tikrina, kai nėštumas yra apie 18-20 sav., ir jei viskas būna ir toliau gerai, kai kurioms neštukėms tai būna pirmas ir paskutinis kartas ultragarsui. Jei nori daugiau, gali mokėti papildomai, privačiai.

Mamos kitur: Norvegija Stethoscope Pinard wood 2

 

Ar populiaru gimdyti namuose?

Kasmet maždaug 85-100 mamų Norvegijoje gimdo namuose, bet dar 600 vaikų gimsta ne ligoninėse, ne dėl to, kad taip norėjo mamos, o todėl, kad nespėjo iki ligoninės atvažiuoti.

Kiek laiko žindei savo vaikus? Kiek paprastai norvegės maitina vaikus krūtimi?

Su tuo yra dviprasmiška situacija Norvegijoje. Viena vertus, moterys skatinamos savo pribuvėjų tai daryti, nuolat kalbama apie tai, kad tai geriausias dalykas vaikui, kita vertus moterys labai raginamos grįžti į darbus, bent jau po pusės metų, kas dažniausiai reiškia, jog tu baigsi maitinti savo kūdikį. Ir net kalbama apie tai, kad jau po keturių mėnesių galima primaitinti. Aš pati maitinau dukrą 19 mėnesių, būčiau tai dariusi ir ilgiau, bet tapau vėl nėščia ir nebetekau energijos viskam. Savo sūnų matinau beveik du metus. Nutraukiau maitinimą, kai jam buvo metai ir šeši mėnesiai, bet jam sunkiai susirgus gripu, nusprendžiau grįžti prie maitinimo krūtimi, kad jis greičiau pasveiktų ir to nesigailiu.

Ar buvai pasiruošusi tam, kas tavęs laukia pagimdžius?

Aš buvau pasirengusi tam, kad mano ligšiolinis pasaulis apsivers aukštyn kojomis. Jis apsivertė ir tiesiogine ta žodžio prasme, nes dukra miegodavo dienomis, o naktimis būdravo. Bet aš turėjau visą neštumą tam pasiruošti. Mūsų santykiai su pirmagime buvo “ok”, ji nebuvo verksminga, maitinimas krūtimi ėjo sklandžiai, tai ta prasme viskas buvo pakankamai paprasta.

Norvegija laikoma viena iš geriausių šalių būti mama. Kaip manai, kodėl?

Galbūt dėl pakankamai ilgų motinystės atostogų. Sakoma, kad darželiai Norvegijoje yra tikrai geri.

Kiek trunka motinystės atostogos Norvegijoje? Kaip ilgai tu buvai namuose?

Dalykai keičiasi, tad nesu tikra, kiek moterys turi dabar atostogų, bet tuo metu, kai aš susilaukiau, motinystės atostogos truko iki 8 mėnesių. Gali rinktis 8 mėnesius pilnai apmokamus arba metus 80 proc. Tuo metu kai aš susilaukiau, tėčiai galėjo išeiti atostogų 2 ar 3 mėnesiams. Aš dar iki vaikų žinojau, kad norėsiu juos auginti namuose, kitu atveju kam tuos vaikus gimdyti. Nenorėjau būti mama, kurios bosas turi didelių lūkesčių jos atžvilgiu ir kurios vaikai laukia jos namuose. Rinkdamasi vyrą aš tą taip pat turėjau omeny – tai turėjo būti žmogus, kuris tokią galimybę suteiks. Be to, neturėjau didelės skolos už mokslus, nei karjeros, kurią aukočiau dėl šeimos. Todėl man buvo lengva nuspręsti, kad liksiu namuose tol, kol mes galime gyventi iš vieno žmogaus pajamų. Jei tai pasikeistų, grįžčiau dirbti. Be taip mano, toli gražu, ne visi Norvegijoje.  Esu viena iš penkių procentų mano šalyje taip nusprendusi. Nežinau tikslių skaičių, bet jaučiuosi būtent taip. Norvegės pametusios galvas dėl karjeros. Jos nesijaučia laisvos, jei neturi savo karjeros, aktyvaus socialinio gyvenimo.

Kas populiariau – darželiai ar auklės ankstyvame amžiuje?

Norvegai derina darželius su auklėms, bet dar populiaresnės yra au-pair auklės. Aš manau, kad tai nesąmonė. Ne dėl to, kad jos blogos, bet dėl to , kad tai beveik vergovė daugeliui jų. Daug žmonių tikrai gerai elgiasi su au-pair merginomis, bet nemaža dalis jas išnaudoja. Dažniausiai ten dirba jaunos ir neturtingos filipinietės ir tailandietės. Jos gyvena kartu su šeima, kuri ją maitina, jos gauna tikrai mažą atlyginimą. Jos turėtų, man rodos, dirbti šešias valandas per dieną, bet labai dažnai dirba visą dieną. Jei vaikai būna darželyje, auklės tvarko namus, ruošia valgį. Tad gaunasi taip, kad vaikai dieną būna darželyje, iš kurių juos pasiima auklė, ji juos prižiūri, gamina vakarienę, o tėvai grįžta pasižiūrėti, kaip vaikai ant sofos žiūri televizorių. Mano vaikai lankė darželį, bet ne visą dieną – apie 4 val. Prieš 20 metų Norvegijoje egzistavo vadinamieji vaikų parkai (“kinderpark”), kuriuose vaiką galėdavai palikti keturioms valandoms (10-14 val.), ir darželius vaikai galėdavo pradėti lankyti prieš pat mokyklą, pvz., šešerių. Aš pati lankiau tokį parką. Vėliau sistema buvo pakeista, vaikų parkai panaikinti, siekiant sugrąžinti mamas į darbus.

Kokio amžiaus vaikai pradeda lankyti darželius?

Darželius vaikai gali pradėti lankyti 8-12 mėn. amžiaus. Naujiems vaikams darželiai atveria duris rugpjūčio mėn., tuo pačiu metu, kai mokyklose prasideda nauji mokslo metai. Tad kiek laiko būti su vaiku namie, dažnai priklauso nuo priėmimo į darželį. Norvegai labiausiai nori susilaukti vaiko sausį, vasarį arba kovą, nes tada jie turi didžiausius šansus kitais metais patekti į geidžiamą, šalia namų esantį darželį. Mat pirmenybė teikiama vyresniems vaikams. Jei vaikas gimė lapkritį ar gruodį – tau nelabai pasisekė, nes rugpjūtį jis bus jauniausias laukiančiųjų eilėje, tad ir šansai mažesni. Gali tekti tenkintis ne tokiu populiariu ar toli nuo namų esančiu darželiu. Todėl Norvegijoje labai daug vaikų, gimusių viduržiemy. Žmonės vaikus planuoja atsižvelgdami į darželių priėmimo laiką 🙂

Ar darželiai mokami?

Darželiai yra mokami, bet norvegams tai nėra didelė suma – apie 200-300 eurų. Žinoma, yra ir privačių, nors ir ne tiek daug.

Skaičiau, kad norvegų vaikai didžiąją dienos dalį darželyje praleidžia lauke?

Yra nemažai lauko darželių, kur vaikai visą dieną praleidžia lauke ir į vidų eina tik, kai yra šalčiau nei -14 C arba audra. Kituose darželiuose praleidžiama taip pat nemažai laiko lauke, maždaug tris valandas. Darželyje, kurį lankė mano vaikai, kartais būdavo kuriamas laužas ir jie sėdėdavo apsupę jį, kažką pasikepdavo.

Mamos kitur: Norvegija 19884212 10155208612176201 1209344338951500595 n 2

Lietuvoje yra įvairių tėvystės tipų – kažkas renkasi prieraišiąją tėvystę, kažkas prijaučia prancūzų auklėjimo principams. O kiek skaičiau, Norvegijoje yra tik vienas “teisingas” būdas auginti vaikus.

Norvegijoje yra toks jausmas, kad nemažai dalykų diktuojama. Žinoma, gali taip neauginti, bet jei viską darysi priešingai, tikrai pasijusi iškritusi iš konteksto. Vaikai, einantys miegoti 19 val., šeima vakarieniaujanti 17 val., botai ir lietaus rūbai lietingą dieną, Ir manau, kad pribuvėja, kurią tu lankai neštumo metu, pradeda tą “suvienodinimo” kultūrą. Iš pradžių klausaisi tėvų, tada savo pribuvėjos.

Norvegų Barnevernet yra prieštaringai vertinama institucija. Ji ne kartą Norvegijoje gyvenančių lietuvių buvo apibūdinama kaip organizacija, atimanti vaikus iš tėvų dėl ne visada aiškių ir pagrįstų priežasčių. Ką tu, kaip norvegė, manai apie Barnevernet?

Manau, kad Bernevernet yra disfunkcinė institucija. Norvegijoje būta ne vienos didelį rezonansą sukėlusios istorijos su Barnevernet.  O atvykėliams iš kitų šalių yra dar sunkiau –  jiems ne viskas suprantama čia, reikia prisitaikyti prie “viską darome vienu teisingu būdu” sistemos. Nors žinoma, apskritai tokio pobūdžio organizcija, pasirūpinanti vaikais, kuriems tikrai reikia pagalbos, turi egzistuoti. Tačiau vaiką iš šeimos jie turėtų paimti tik būdami 100 proc. tikri, jog jam ten labai blogai.

Kas tau yra didžiausias motinystės iššūkis?

Sunkiausia pateisinti savo lūkesčius savo pačios atžvilgiu. Nori būti tobula, bet kiekvieną dieną sau įrodai, kad tokia nesi. Dar sunku rasti balansą tarp buvimo griežta, nuoseklia bei šilta ir priimančia vienu metu.

Kokį patarimą duotum būsimai mamai?

Klausyti savo širdies.

Ačiū už pokalbį

Šis įrašas neturi komentarų

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.