Mamos kitur: Rusija

 

 

 

Mamos kitur: Rusija Natalija

Nuotraukos autorė Inga Paukštė

Natalija iš Rusijos, auginanti devynerių sūnų ir šešerių dukrą.

Kiek tau buvo metų, kai susilaukei pirmojo?

Pirmojo susilaukiau būdama 29-erių, nors norėjau anksčiau. Su vyru bandėmė gal 3-4 metus. Ir tada be jokio medicininio įsikišimo pastojau. Šiaip Rusijoje vidutinis prmakarčių amžius yra 26-27 metai.

Ar ruošeisi gimdymui specialiai? Kiek populiarūs gimdymo, motinystės kursai?

Kadangi nėštumo laukiau gana ilgai, jam pašvenčiau visas savo mintis, nors kursų nelankiau, labai daug skaičiau, lankiau jogą nėščiosioms. Teoriškai buvau pasiruošusi šimtu procentų. Nepaisant to, praktikoje viskas pasirodė kitaip. Šiaip Rusijoje vyksta labai daug visokiausių kursų nėščiosioms, kiekviena klinika, man rodos, turi savus kursus (tiek mokamus, tiek nemokamus), leidžiama daugybė žurnalų, pilna blog’ų apie tai. Apskritai dabar Rusijoje “madinga” būti nėščiai, atsakingai tam ruoštis ir viską apie tai žinoti. Man susidaro įspaūdis, kad pas mus didėja gimstamumas. Tarp mūsų pažįstamų sparčiai daugėja daugiavaikių šeimų. Ir pati valstybė skaitina tai. Pavyzdžiui, už antrą vaiką valstybė duoda vadinamąjį “motinystės fondą”, kurį gali išleisti vaiko mokslams, hipotekai. Aš už antrą vaiką gavau apie 7000 eurų. Tų pinigų negali iš karto išleisti. Kiek pamenu, tik po trijų metų. Aš savus jau išleidau, susimokėjusi už dukters privatų darželį. Norėčiau ir aš trečio. Jei taip gausis, tik džiaugsiuos

Kokia tavo gimdymų patirtis.? Ar labai skyrėsi nuo to, kaip įsivaizdavai?

Pirmiausia, tikrai nesitikėjau, kad taip skaudės. Ir mano išmoktas kvėpavimas, kuris, tikėjausi, kad padės, nepadėjo. Nebegalėjau su tuo susitvarkyti ir paprašiau epidūrinės nejautros, kuri tikrai populiari Rusijoje. Kam kankintis, jei gali nesikankinti? Tuo labiau, kad patys gydytojai tikina, jog jokios žalos kūdikiui nėra nuo jos. Gimdžiau privačiuose gimdymo namuose – Maskvos perinataliniame centre. Tai viena geriausių įstaigų gimdyti vaikus Rusijoje – naujausia įranga, ypatingas gydytojų, akušerių dėmesys. Privačiose klinikose gimdymas kainuoja nuo 5000 eurų.

Ar didelis skirtumas nuo valstybinių?

Manau, taip. Bet pažįstu ir tokių, kurios patenkintos gimdymu valstybinėje ligoninėje. Pas mus svarbiausia rasti gerą gydytoją, kurio visos ieško per forumus, pažįstamus. Prieš gimdymą susitari su konkrečiu gydytoju. Ir moki jam “padėką”. Kiekvienas gydytojas turi savo kainą. Po gimdymo ligoninėje lieki 3-4 dienoms, jei viskas gerai.

Ar populiarus gimdymas namie?

Nežinau statistikos, bet namie Rusijoje gimdo nebent laisvamaniai. Nes tai, mano akimis, yra rizikinga. Mano antrasis nėštumas iki pat gimdymo buvo idealus, o gimdant kūdikis pirmą kartą įkvėpė gimdoje, į jo plaučius pateko vandens ir čia jau reikėjo specialistų pagalbos. Dukrą išvežė į reanimaciją, kur turėjo išvalyti plaučius. Tada įsitikinau, jog atsitikti gali bet kas bet kada. Greitoji Maskvoje gali važiuoti valandą. Per tą valandą gali ir numirti.

Skaičiau, kad dalis rusių vyksta gimdyti į JAV, tiesa?

Taip, tai madinga. Vaikai gauna Amerikos pilietybę. Daugiausiai skrenda į Majamį, matyt, dėl palankaus klimato būti su kūdikiu po gimdymo. Vyksta 6-7 nėštumo mėn. ir būna apie pusę metų ten. Tiek, rodos, viza galioja.

Tiesa, kad Rusijoje paprastai tėveliai nedalyvauja gimdyme? Ar tavo vyras dalyvavo?

Mano gimdyme vyras dalyvavo, tik pačioje pabaigoje išėjo, nes aš taip norėjau. Gimdymo namuose, kuriuose pati gimdžiau, tikriausiai visuose gimdymuose dalyvavo tėčiai. Valstybiniuose gimdymo namuose po truputį tvarka irgi ima keistis. Tačiau dalyje ligoninių Rusijoje iš tiesų neleidžiama tėčiams dalyvauti gimdyme. Manoma, kuo mažiau lankytojų, tuo geriau. Logika paprasta – kad būtų išvengta visokių infekcijų iš išorės. Tokiose ligoninėse tėčiai ateina nustatytomis lankymo valandomis.  Matyt, tai priklauso nuo ligoninės vadovų. 

Mamos kitur: Rusija 2018 04 15 PHOTO 00000375
Asmeninio albumo nuotrauka

Yra tiesos tame, kad dauguma rusų vyrų mano, kad vaikų auginimas yra moterų reikalas?

Yra nemažai tokių vyrų, bet pavyzdžiui, mano vyras taip nemano. Mūsų šeimoje vaikų auginime dalyvaujame abu. Naktimis kėlėmės irgi abu.

Kiek trunka motinystės atostogos? Kada jos prasideda?

Moterys gali išeiti motinystės atostogų trims metams. Darbdavys apmoka 100 proc. 2 mėn. iki gimdymo ir 2 mėn. po gimdymo. Po to moka valstybė. Bet moka nedaug, iš to nepragyvensi. Tada arba mama, arba tėtis eina atostogų. Tikrai nedaug tėčių tuo pasinaudoja, bet tokia galimybė yra. Pati bandžiau grįžti į darbus praėjus pusei metų nuo pirmojo gimimo, man vaikus padėjo žiūrėti tuo metu mama ir teta, auklės neturėjau. Išeidavau dirbti kelioms valandoms, bet supratau, kad arba tu savo dėmesį skiri vaikui, arba darbui. Per viduriuką neįmanoma. Nei tu darbui atsidavusi, nei vaiku normaliai rūpiniesi. Mano rate daugelis išeina motinystės atostogų trims metams.

Kokio amžiaus vaikai pradeda eiti į darželius? Kas populiariau – auklės ar darželiai ankstyvame amžiuje? Girdėjau, kad Maskvoje populiarėja auklės iš Filipinų.

Problema tame, kad Rusijoje nebėra lopšelių, veikia tik darželiai, kurie priima vaikus nuo trejų metų. Yra grupių jaunesniems vaikams (nuo dvejų metų), veikiančių iki pietų, pvz., iki 12 val. Tad norintys dirbti samdo aukles. Žinoma, yra privačių darželių, kurie priima ir jaunesnius, bet tai sau gali leisti toli gražu ne kiekvienas. Mano dukra pradėjo lankyti dvejų. Tiesiog mačiau, kad ji tam pasiruošusi, jai norėjosi bendrauti. Valstybinis kainuoja apie 20- 30 eurų per mėnesį, kai tuo tarpu privatus kainuoja nuo 500 eurų. Maskvoje tapo madingos auklės iš Filipinų, kurios kalba angliškai, tad vaikai turi galimybę tapti dvikalbiais su tokia aukle.  Be to, apie filipinietes ir kaip apie namų tvarkytojas atsiliepiama labai gerai. Tad dažniausiai jos gyvena šeimose, kur prižiūri vaikus, tvarko namus. Pati turėjau nuostabią auklę iš Uzbekistano. Jau penktus metus nedirbame kartu, o vis dar susiskambiname, pabendraujame. Labai šilti santykiai išliko, vaikai ją dievina ir prisimena iki šiol. Ją pasamdėme, gimus dukrai. Tuo metu sūnui buvo 2,5 metų, labai nedidelis skirtumas, tad buvo sunku.

Ar pagimdžiusi sulaukei pagalbos iš aplinkinių? Skaičiau, kad Rusijoje tikrai veikia principas, jog vaikui užauginti reikia viso kaimo, tad vaiko auginime aktyviai dalyvauja seneliai.

Tikrai taip, ši tradicija yra giliai įleidusi šaknis. Tai apskritai yra slavų kultūros dalis. Mane taip pat vasarai seneliams atdiuodavo. Aš manau, kad tai yra gerai. Tai yra milžiniška pagalba. Atsiradus kūdikiui, kai pasaulis verčiasi aukštyn kojomis, kai nežinai, nei kur bėgti, nei ką daryti, nors manei, kad viskam esi pasiruošusi. Mano tėvai man taip pat daug padėjo. Nors esu savarankiška ir stengiuosi viską daryti pati. Mama gyveno pas mus pirmą mėnesį, kai gimė sūnus, tada pasakiau “ačiū, toliau jau mes patys”. Mama gyveno kitame mieste, o tie, kurių tėvai gyvena šalia, pagalbos sulaukia nuolat. Kiekviename parke sutiksi močiutes, vaikščiojančias lauke su mažyliais. Jos kaip auklės.

Amerikiečių autorė Tanja Maier, parašiusi knygą “Motinystė, rusiškas stilius” išskiria kelis dalykus, į kuriuos ji atkreipė dėmesį gyvendama Rusijoje. Vienas jų – terapinis masažas kūdikiams, kuris skiriamas kone kiekvienam. Tai tiesa?

Manoma, kad tai stiprina raumenis, padeda juos vystyti. Masažas pas mus beveik privalomas. Bet štai skiepai ne. Nors yra dalis privalomų skiepų, nemažai ir jų nedaro. Lyg ir kalbama apie tai, kad neskiepytam vaikui gali būti problemų patenkant į mokyklą ar darželį, tačiau aš nesu girdėjusi, kad kas nors yra nepatekęs dėl šios priežasties. Pati asmeniškai esu už skiepus. Galbūt galima neskiepyti nuo gripo ar vėjaraupių, bet pvz., nuo kokio poliomielito ar hepatito, manau, tikslinga skiepyti.

Ką manai apie jūsų švietimo sistemą? Pasakojai, kad krūviai dideli. Kokie jie?

Namų darbai yra, mano galva, didelė problema Rusijoje. Mamos nuolat skundžiasi, kad vakarus leidžia su vaikais darydamos vien namų darbus, vos ne iki vidurnakčio. Labai daug užduoda. Ir ne tik vyresniems, pradinukai taip pat sėdi prie namų darbų. Man atrodo, tam nėra jokios būtinybės. Kita problema – tėvai labai raginami naudotis korepetitorių paslaugomis, kuriais būna tie patys mokytojai, dirbantys po pamokų ir tokiu būdu papildomai užsidirbantys. Jei tik vaikas kažkur atsilieka, tėvams iš karto siūloma pasamdyti mokytoją, kuris su vaiku po pamokų dar pasimokytų. Nėra diferencijavimo. Visi vaikai klasėje turi mokėti matematiką vienodai. Bet juk kažkas silpnesis matematikoje, bet stipresnis literatūroje. Visi pagal vieną kurpalių ugdomi. Kita vertus, gal ir teisinga, nepalikti vaiko taip ir nesupratusio tam tikrų dalykų, nes tuomet ta spraga tarp jo ir likusios klasės žinių tik didės. Gal geriau asmeniškai išaiškinti ir judėti toliau. Pasenusi mokymo medžiaga, moko dalykų, kurių vaikams ateityje nebeprireiks. Daug teorijos ir neaišku, kaip praktikoje tai reiks pritaikyti. Yra vadovėliai, pagal kuriuos tiksliai ir mokomasi. Bet aš nežinau, kas teisus. O gal paaiškės, kad pagal tokią metodiką mokyti vaikai bus sėkmingesni. Privačiose yra kiek kitaip, ten stengiamasi viską padaryti mokykloje.

Minėjai, jog būreliai pas jus taip pat labai populiarūs.

Maskvoje vyrauja tokia tendencija, kad vaikus būtinai reikia užimti visą dieną. Tiek valstybinėse, tiek privačiose mokyklose siūloma begalė būrelių. Gal ir gerai, kad vaikas išmoks daugybę dalykų, bet mano nuomone, vaikai dar turi ir ilsėtis, žaisti. Sportas, žinoma, turi būti vaiko gyvenime. Kai man kas nors giriasi, jog jo vaikas užsiima, futbolu, piešimu, groja fortepionu, žaidžia šachmatais, jodinėja ir dar plaukioja, aš manau, kad čia jau persistengta. Jau kur kur, bet Rusijoje rasti, kur vaikui užsiimti menais ar sportu, tikrai ne problema. Ir įvairiausiais lygiais.

Čia stereotipas ar tiesa, kad visas mergaites rusės mamos bando leisti į baletą?

Čia mados pas mus. Buvo laikas, kai visi užsiėmė karatė, tada ant bangos buvo (ir iki šiol yra) ledo rutulys. Nes turime tikrai stiprius šios srities sportininkus, gerą bazę tuom užsiimti. O dėl baleto irgi galima suprasti – Rusijos baleto mokykla viena stipriausių pasaulyje. Gal jis populiarus dėl to, kad turime tikrai gerus baleto mokytojus. Mano sūnus kelis metus lankė  futbolą. Lankė 2,5 metų su didžiuliu noru, o likusį pusmetį reikėjo versti. O nebepatiko dėl to, kad įvyko augimo šuolis, raumenys iš paskos nespėjo ir jam tapo sunkiau bėgioti ir spyris nebe tas. Pajuto kompleksą ir atsisakė lankyti. Dukra lanko baletą. Aš manau, kad mergaitei, jos figūrai, stovėsenai tai yra gėris. Tai menas. Ir jai tai patinka, nepaisant to, kad tikrai sunku. Aš galvoju, kad vaikai turi pasimokyti visko. Štai sūnus pažaidė futbolą, bet neužsikabino, einame toliau, dabar yra plaukimas, paskui bus tenisas. Svarbiausia, kad jam patiktų. Nors, žinoma, kartais verta paspausti, kad lankytų. Rusijoje apskritai sportui skiriama daug dėmėsio, yra daugybė vaikų sporto centrų, statoma daug stadionų.

Kas tau buvo ar tebėra didžiausias motinystės iššūkis?

Sunkiausia man buvo priklausyti vaikui 24 valandas per parą, neturėti jokio laiko sau. Bet prie to tiesiog reikėjo priprasti. O gal tame ir slypi motinystės laimė?

Ačiū už pokalbį.

Šis įrašas neturi komentarų

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.