Nėšumas: 39 savaitė. Atsargiai. Svetimos patirtys puola!

Svečio rubrikoje “Vienos mamos istorija” moteris, pavadinsime ją Aukse (tikrasis vardas man/redakcijai žinomas), jau visai netrukus pagimdys pirmagimį. Ji kas savaitę visus metus laiko rašys įrašus Mamystei ir tokiu būdu su jumis dalinsis savo jausmais, patyrimais ir išgyvenimais. O mes galėsime stebėti jos raidą. Iš moters į mamą.

Pastojote? Sveikinu, pandoros skrynia atverta – nuo šiol visi jaus nenumaldomą pareigą pasidalinti su Jumis savo patirtimi. Norite Jūs to ar ne.

Galbūt skamba kiek šiurkštokai, bet būtent taip pasijutau nėštumo metu. Kai tik žmogus sužino, kad laukiesi, būtinai turi pasidalinti savo nėštumo išgyvenimais, istorijomis ar įžvalgomis. Ir visai nesvarbu koks ryšys sieja Jus ir Jūsų pašnekovą, kokioje aplinkoje tai vyksta (staiga išsitrina visos ribos, net oficialaus darbinio susitikimo metu) ar kokio delikatumo tema yra paliesta.

Viena priežasčių kodėl nesinorėdavo pasisakyt apie savo nėštumą, buvo būtent šios patirtys. Darbe vadovybę apie nėštumą informavau ypač anksti, nes teko atsigult į ligoninę ir buvo aišku, kad meluoti nepavyks. Tačiau nuo visų likusių kolegų pavyko išlaikyti žinią paslapty labai ilgai. Visgi, nuo tos akimirkos, kai pasisakiau, pradėjau vengti žmonių susibūrimų. Štai pavyzdžiui pietauti virtuvėje stengdavaus ne įprastu laiku, nes tiesiog darydavosi nepakenčiama. Vos įžengus į patalpą tema pasikreipdavo apie vaikus: pradžioj eiliniais klausimai apie mano nėštumą, o paskui lyg sniego gniūžtė, riedanti nuo kalno, pradėdavo vyniotis istorijos. Galų gale, išeidavau baigus pietus, o diskusijos toliau sėkmingai vykdavo. Ir taip kiekvieną kartą. Kartą nuėjau į grožio saloną pasidaryti keletą procedūrų vienu kartu, tad praleidau ištisas 3 valandas klausydamasi dirbančių merginų patirčių. Nors neuždaviau nei vieno klausimo.

Sakysit, kas čia tokio? Moterytės nori būti draugiškos? Čia ir bėda, aš taip ir nesupratau tų patirčių dalijimosi prasmės. Didžioji dauguma kalbėdavo apie nėštumo ir gimdymo sunkumus. Ir nuoširdžiai pasakysiu, atrodydavo, kad nori išgąsdinti. Na pavyzdžiui:

„Kaip jauties? Gerai? Palauk kol gimdymas prasidės…“

„Mėgaukis gyvenimu, kol gali, vėliau jo neturėsi.“

„Miegok  kol gali, nes 2 metus nemiegosi.“

Patirtys 1  Nėšumas: 39 savaitė. Atsargiai. Svetimos patirtys puola! Patirtys 1

Tai vat mano klausimas, ar nuo to, kad aš būsiu „perspėta“ kažkas pasikeis? Ar galiu pakeisti, tai kaip ir kiek laiko truks mano gimdymas? Ar aš galiu išsimiegoti dabar tiek, kad 2 metus galėčiau būt rami? Ar pasimėgaut gyvenimu iki soties ir poto ramiai „vergaut“ ? Juk aš pati sąmoningai pasirinkau motinystę. Aš, žinoma, suprantu, kad laukia įvairūs sunkumai, ir akimirkų, kai atrodys, kad „viskas, nebegaliu“, bet na ir ką? Tokie komentarai skamba kaip kažkokia „piktdžiuga“, bet ar ji tikrai reikalinga būsimoms mamoms? Jei aš nusisukusi pagalvoju „na ir durnė“ ir neleidžiu tokioms kalboms „mess with my head“, tai net neabejoju, kad yra tokių būsimų mamų, kurios visą šią informaciją sugeria į save ir kuria sau nereikalingo papildomo streso. Tai dar kartą – kam to reikia?

Kita patirčių kategorija „linksmesnė“. Net neabejoju, kad kiekviena būsima mama yra išgirdus ne vieną ir ne du nesąmoningus patarimus ar paprotinimus apie nėštumą, gimdymą ar vaiko auginimą. Aš suprantu, jog kiekviena moteris vadovaujasi savo asmenine patirtimi. Kad kiekvienas vaikas yra unikalus, ir jo auginimo ir augimo procesai ir jų valdymas yra išskirtinis. Tai jei šį faktą suprantu AŠ, dar neturinti tokios patirties, kodėl jis taip dažnai nesuvokiamas jau esamų mamų? Kas atsitinka? Kur dingsta sąmoningumas, kad staiga savo asmeninę patirtį reikia štampuoti lyg standartinę? Rimtai, aš tokių „įdomybių“ prisiklausiau, kad kartais nebeturėdavau kur slėpt savo skeptiško žvilgsnio:

„Sunkus nėštumas – lengvas gimdymas“

„Ko laukiesi, mergaitės? Gerai, mergaitės ramesnės“

„Kol žindysi nieko negalėsi valgyt. NIEKO“

„Kelionės su mažu vaiku? Nesvajooook!”

“Būtinai turi nusipirkti šį kremą/tepalą, nes jis VIENINTELIS padeda” (tai girdėjau, bent apie 3 skirtingus kremus)

“Įsirengėt vaiko kambarį? Taigi vaikas vis tiek lovytėje nemiegos!”

Patirtys 2  Nėšumas: 39 savaitė. Atsargiai. Svetimos patirtys puola! Patirtys 2

Galų gale per šiuos 9 mėnesius buvome tiek apvynioti įvairiomis patirtimis, jog tiesiog pradėjome kiek įmanoma vengti nėštumo ir vaiko auginimo temos. Iš viso būrio „patarėjų“, pasirinkau vieną vienintelę draugę, kuri laukiasi savo trečios atžalos. Klausiu jos (pabrėžiu, kad būtent klausiu pati), to ką man svarbu sužinoti. Ir visai ne dėl kažkelinto nėštumo, o dėl adekvačių patarimų, sutampančio požiūrio ir būtent ramybės skatinimo, o ne streso formavimo.

Šiandien jau kalbinu savo mažąją pilvo gyventoją lįsti lauk. Esu pakankamai rami, nes žinau, kad bus taip, kaip bus. Lengvas ar sunkus gimdymas. Ilgas ar trumpas. Aš pakeisti nieko negaliu, todėl belieka laukti ir pasitikėti profesionalais, kurie net neabejoju padės kiek įmanydami.

O kol aš užsiimu derybomis su pilvu, labai linkiu vienoms nepasiduoti svetimų patirčių įtakai, o kitoms, gerai pagalvoti, ar tai ką ketinate pasakyti tikrai verta būti pasakytu.

Viršelio nuotrauka: Sigitos. Sekite ją instagram’e: https://www.instagram.com/sigitos/

Straipsnio nuotraukos – autorės Auksės.

Profilio nuotrauka (Auksė)
Auksė

Auksė pati pirmoji prisijungė prie Mamystės rašytojų. Ji visiškai atvirai, nuo pat nėštumo periodiškai pasakoja savo išgyvenimus skaitytojoms.

3 komentarai
  1. O aš jau galvojau mane vienintelę erzino tos visos “patirtys”. Aš per neštumą prisiklausiau tiek siaubo istorijų apie neštumą ir gimdymus, kiek negirdėjus per visą savo gyvenimą. Kaip kažkas vėmė toliau nei matė (nors tai buvo prieš 30 metų), kaip viena draugė vos nenumirė dėl gimdymo komplikacijų (nors tai įvyko, kai aš dar nebuvau neščia, pasipasakoti nusprendė tik tada, kai sužinojo, kad pastojau). O jau tie klausimai: “tau turbūt dabar labai sunku?”. O kiek moteriškių, sužinojusių, kad paskutinius mėnesius lauksiu vasara, su dirbtine užuojauta aiškino, kaip aš mirsiu iš karščio ir kokia aš vargšė. O jau kokie visi vaikų auginimo specialistais jaučiasi, nesvarbu, kad užaugino vieną vaiką, kuriam jau 30 metų, ar pagimdė savo pirmą vaiką prieš du mėnesius. Aš irgi pradėjau vengti žmonių, turinčių vaikų, kompanijų, geriausi pašnekovai neštumo metu buvo jauni vyrukai kolegos, kuriems absoliučiai neįdomu mano pilvas ir bet kokios temos, susijusios su vaikais.

    1. Manau kad nieko blogo jei kiti zmones nori pasidalinti savo patirtimi. Bet kokia patirtis, didele ji ar maza, gera ar bloga, vistiek tai tam tikra patirtis. Nemanau kad daugelis zmoniu kalbedami apie savaja patirti nori kazko “blogo”. Man daug juokingiau atrodo moterys kurios dar isvis vaiku neaugino o jau jauciasi viska zinancios, is cia ir priesiskumas kyla kitoms patirtims. Svetima patirtis kaip ir svetima nuomone – mandagu ja isklausyt, bet nebutina jos priimti.

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.