Odė tėčiui

…Vos pravėrus namų duris, girdisi skardus juokas: jiedu laksto grindimis „ant keturių“, gaudydami vienas kitą, plačiomis šypsenomis ir laime spindinčiais veidais apdovanodami mane…

…“Mūsų tetis jau grįžo iš darbo, einam pasitikt!“ – ir mūsų mažojo veide nušvinta šypsena nuo ausies lig ausies…

…Mažos rankutės stipriai įsikimba į plačius tėčio pečius, prisiglaudžia, pirštukai „bėgioja“ glostydami tėčio marškinius…

…Paryčiai. Švinta. Mažylio verksmas pažadina mus abu. Tėtis keliasi, savo šiluma apgaubia mažąjį namų gyventoją ir sūpuoja – tiek ilgai, kiek reikės…

…Tėtis laiko mažas rankutes savo delnuose. Jiedu keliauja šalta žeme – „tepu tepu“ – pirmi žingsniai, įsikibus į tvirtas tėčio rankas…

…O kiek dar laukia pirmų kartų – pirma kelionė į darželį, pirmosios išmoktos raidės, žodžiai, pirma pamoka, pirmas pasivažinėjimas tėčio motociklu, pirmas spektaklis mokykloje, pirmas „tėčio ir sūnaus“ savaitgalis tik dviese..

Tėti, MUMS taip gera Tave turėti…

Inga

Moteris, žmona, mama. Tokia, kaip mes visos."

Šis įrašas neturi komentarų

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.