Ketvirtas mėnuo. “Viskas vien tik apie kūdikį?” arba “Mokausi išeiti”

Svečio rubrikoje “Vienos mamos istorija” moteris, pavadinsime ją Aukse (tikrasis vardas man/redakcijai žinomas), periodiškai visus metus laiko rašys įrašus Mamystės tinklaraščiui ir tokiu būdu su jumis dalinsis savo jausmais, patyrimais ir išgyvenimais. O mes galėsime stebėti jos raidą. Iš moters į mamą. (Kalba netaisyta)

Is it all about the baby?

Aš žvengdavau iš tų mamų, kurios staiga pasidarydavo super veiklios susilaukusios vaikelio. Visos siuva, mezga, kuria. Visos dizainerės, visos verslininkės. Nu tikrai. Su kažkokia panieka (???) štampuodavau diagnozes „iš neturėjimo ką veikti“ ir manydavau, kad čia jos „durnės“. Taip taip – guilty as charged.

Tai dabar jau laukiat kada pristatysiu savo vaikų drabužėlių liniją? He he, ne ne, to nebus. Bet norėčiau pakalbėti apie motyvaciją. Motyvaciją, kuri apima gimus vaikui.

Šiandien mano dukrai kiek daugiau nei 3 mėnesiai, o aš praeitą savaitę pradėjau studijuoti. Aš esu baigus bakalaurą, turiu magistro laipsnį, ir visgi nusprendžiau, kad man dar reikėtų šiek tiek pasimokyti. Dar vieno aukštojo nesigviešiu, bet keleto mėnesių studijos savo kvalifikacijos tobulinimui man pasirodė labai patrauklios, todėl su didžiausiu pasimėgavimu keliauju į paskaitas.

Neturėjo boba vargo…

Greičiausiai, dalis draugų sužinoję apie mano naują veiklą pagalvojo tai, ką būčiau pagalvojus aš pati: „Dieve, dieve, susisuko smegenėlės nuo sėdėjimo namie ir neturėjimo ką veikt“. Aha, jo, ypač iš neturėjimo ką veikt. Nes nu turėti 3 mėnesių kūdikį tai yra grynai laiko stūmimas. Viena mano gera draugė neseniai leptelėjo (žinau, kad tikrai ne iš piktumo, bet vis tiek akimirkai suerzino), kad „Aš irgi norėčiau atostogų“ (suprask, čia aš atostogauju vaiką augindama), į ką aš atsakiau: „Jo, AŠ IR norėčiau atostogų“. Nu tai aš looking forward kada ji pastos ir susilauks vaiko, o tada, jam būnant kelių mėnesių, aš sakysiu: Davai varom ATOSTOGŲ kur nors į šiltus kraštus pasiurbčioti kokteiliuko! (miela drauge, žinau, kad skaitai 😀 ).

Tai kokio velnio tada apsikrauti papildoma veikla? Nežinau. Tiksliau vis dar negaliu atsakyti tiksliai. Jei sakyčiau, kad tame visiškai nėra savanaudiškų paskatų siekiant neprarasti „savojo aš“, tai meluočiau. Nes tikrai tikrai, šios studijos ne tik leidžia investuoti į save, bet taip pat nors keliom valandom per savaitę „pabėgti“ nuo naujo gyvenimo būdo.

Kita vertus, mūsų šeimoje aš pajutau naują, tokią labai šviežią, motyvacijos bangą. Aš nežinau kas ten galvelėje susisuka gimus vaikui (matyt suveikia tėvystės instinktas suteikt savo vaikui viską kas geriausia), bet aš matau motyvacijos antplūdį tiek savo, tiek vyro gyvenimuose. Motyvacija būti atsakingu piliečiu, būti produktyviu darbuotoju, gerais tėvais. Paradoksalu, kad nugyvenus daugiau nei trečdalį gyvenimo ir praėjus visam tam laikui, kada reikėjo rūpintis SAVO ateitimi (mokykla, universitetas, pirmieji darbai), staiga DABAR pradedi suvokti viso to svarbą ir karštligiškai bandai pasivyti ar „papildyti“ save. Ir nesupraskit klaidingai, tai nėra aklas „gyvenu vien dėl vaiko“. Tai noras suteikti savo vaikui viską per norą TOBULĖTI PAČIAM. Wow, šis jausmas blew my mind.

Galiu aš – gali ir tu?

Neslėpsiu, jog didžiuojuosi pati savimi. Kad „vaaaa, kaip puikiai tvarkaus“. Bet iš tikrųjų neturėčiau taip pūstis. Turėčiau tyliai džiaugtis ir nuolankiai aplink dukrytę šokinėti, nes būtent JI man leidžia užsiimti papildoma veikla. Per šį trumpą laiką būnant mama supratau, jog yra 3 tipų motinos: tos, kurios turi „ramų“ (durnas būdvardis) vaiką ir naudojasi tuo papildomai veiklai. Tos, kurios iš tiesų neturi nei minutės ar nė lašelio jėgų niekam kitam, tik savo vaikeliui. Ir tos, kurios GALVOJA, kad neturi (ar net negali sau leisti turėti) nors minutėlę sau.

Kai aš prisimenu savo dukrelės pirmąjį mėnesį, mane ima purtyti. Nuolatinis verksmas, diegliai, per trumpi miego intervalai. Apie kokias papildomas veiklas kalbėti, jei net užkąsti nebudavo laiko? Aš net nekalbu apie kertantį per kojas nuovargį ir stresą. Ir aš žemai lenkiuosi prieš tas, kurios taip gyvena mėnesių mėnesiais. Ir neaiškinkit jūs man apie „kaip augina, taip ir turi“, arba „rami mama, ramus vaikas“. Ir ne, tam vaikui „nieko nėra“, tiesiog jis toks ir kaltų čia nėra. Ir mama, kuri turi tokį „neramų“ vaiką tvarkosi geriau nei bet kuri kita užsiimdama papildoma veikla. Mano didžiu įsitikinimu būtent jos yra SUPER MAMOS su savo super kantrybe ir super ištverme.

Ir visgi, gąsdina mane tos mamos, kurios „gauna visas galimybes“, bet vis tiek juodai užsiblokuoja savo vaikui. Tikrai taip, šis laikas, ir labai ačiū mūsų valstybei, jog jis pas mus toks ilgas, yra skirtas vaiko priežiūrai. Bet tai nereiškia, jog šiuos metus ar du reikia save pamiršti. Dabar pasiruoškit banalumo lavinai.

 Ready?

„Mylėk save ir tave mylės kiti“

Aha, mane irgi supykina nuo šio posakio. BEEEET! Turbūt niekada dar jis neskambėjo man taip teisingai kaip dabar. Aš nesakau, kad bėkit lėkit mokytis, kurti verslų ar užsiimti kažkokiais projektais. Kiekvienai pagal savo poreikį. Na bet for the god sake (ir jūsų pačių gerovės) SKIRKIT sau laiko. Kiek tik leidžia galimybės, skirkit sau laiko: apsilankyti kirpyklose, parodose, teatruose, atlikti būtinas (ir ne tik!) sveikatos priežiūros procedūras, nusipirkite gerą knygą ir paskaitykite, atsipalaiduokite karštoje vonioje – you name it. Negi jūs tikrai manot, jog užaugęs jūsų vaikas jums prikišinės, kad: „vaaaa, kai man buvo pusė metų, tavęs nebuvo 3 valandas su manim” ???

Aną dieną grįžinėjau iš paskaitų namo. Pro virtuvės langą (du metai gyvename namuose, niekaip roletų nepasikabiname…) pamačiau vyrą su mažąją nešioklėje. Jie abu linksmučiai siūbavo kaisdami arbatą. Pasaulis nesugriuvo nuo to, kad skyriau laiko sau. Vaikas nesusitraumavo būdamas be mamos. All good. All happy.

Pabandykite.

14287486_1287241151316866_1706103435_n  Ketvirtas mėnuo. "Viskas vien tik apie kūdikį?" arba "Mokausi išeiti" 14287486 1287241151316866 1706103435 n

Užsisakyti knygą “Mamystė” čia>>>

Auksė

Auksė pati pirmoji prisijungė prie Mamystės rašytojų. Ji visiškai atvirai, nuo pat nėštumo periodiškai pasakoja savo išgyvenimus skaitytojoms.

2 komentarai
  1. Idomu paskaityt ir tikrai graziai viska raso, bet tos iterptos angliskos frazytes nervina, kam to reikia? ok super cool good mokat angliskai.

  2. Aj ne visada pavyksta ištrūkti ir kelioms valandoms. Laukdavau primaitinimo pradžios, pusmečio, kad galėčiau išeiti.. ir nieko, nevalgydavo, arba suvalgydavo max du šaukštus, pienas reikalingas kas pusantros valandos/is anksti nenumatomu laiku iki kokių 10mėn.

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.