Besilaukiančioms: žindymo pagrindai (A-Z)

Apie žindymą rekomenduojama sužinoti kuo daugiau dar prieš gimdymą. Informacijos yra nemažai, kursų taip pat. Bet iš savo patirties matau, kad skirtingi žindymo klausimai, potemės yra aptarinėjamos įvairiuose straipsniuose, forumuose ir pan. Todėl norėjosi sudėti viską, kas svarbiausia į vieną lapą, kad planuojanti žindyti moteris, atsisėstų, perskaitytų ir jau turėtų pagrindus, suvokimą, kas yra žindymas ir tada jau galėtų gilintis į atskiras šios temos dalis, jei yra noro.

14800309_10209400931753799_907654067_o  Besilaukiančioms: žindymo pagrindai (A-Z) 14800309 10209400931753799 907654067 o

Su gydytoja, dietologijos rezidente Barbora Jarašūne, kuri kaip tik šiuo metu pogimdyminiame skyriuje konsultuoja naujai tapusias mamas žindymo klausimais ir aptarėme viską nuo A iki Z. Teksto gavosi daug. Bet jis visas svarbus.

Kas yra motinos pienas?

Motinos pienas – tai unikalus moters krūtyse gaminamas produktas. Jis ypatingas tuo, jog naujagimiui ir pirmojo pusmečio kūdikiui yra „du viename“: ir maistas, ir gėrimas. Be to, tam tikrose sitacijose motinos pienas atlieka dar vieną – vaisto – funkciją.

Kaip taisyklingai žindyti naujagimį? Kaip žinoti, ar jis apžioja teisingai?

Nuostabu tai, jog naujagimio žindymo „programa“ įsijungia tik gimus. Šiuo gyvenimo momentu svarbu užtikrinti, jog medicinos personalo veiksmai apsiribotų tik pačiais būtiniausiais ir nebūtų vykdoma jokių nereikalingų manipuliacijų (pvz., naujagimio prausimas, vystymas, svėrimas, skubotas spenelio kišimas į burną ir pan.). Idealiu atveju iš karto po gimimo mažylis vos apšluostomas, kniūbščias padedamas mamai ant krūtinės ir leidžiama jam pačiam ramiai ieškoti krūties. Pagal kvapą ir išvaizdą atpažinęs spenelį, kūdikis bando paragauti priešpienio. Jo būna lašas kitas – tačiau tie lašai ypatingai svarbūs. Pirmosiomis dienomis mamos dažnai įsibaugina (arba yra išgąsdinamos medicinos personalo ar artimųjų), jog „nėra pieno“. Neretai jau pirmąją naktį po gimdymo sveikam kūdikiui pasiūloma mišinėlio, nes „negalima kankinti alkano vaiko“. Šios istorijos liūdina, bet yra tokios dažnos, jog norėtųsi kiekvienoje pogimdyvinėje palatoje didelėmis raidėmis užrašyti ką tik pagimdžiusioms mamoms: vaikučiui leiskite žįsti tiek, kiek jis nori, ir tada, kada jis nori – tik taip bus užtikrinama sklandi pieno gamyba. Gali būti, kad pirmosios paros prabėgs su krūtimi naujagimio burnoje. Tai visiškai normalu. Šiuo atveju nenormalu vaikui į burną kišti žindukus ir buteliuką, tikintis patenkinti nerealius suaugusiųjų lūkesčius, kad vaikiukas žįs tvarkingai, gan retai, miegos ilgai (ypač naktį!) ir apskritai kels mažai problemų.

Taigi, pagrindinis principas: žindymas vyksta pagal poreikį. Iš vienos krūties leidžiam žįsti iki valandos, ir tuomet, jeigu jis vis dar alkanas, siūlome kitą. Naujagimis žindomas ne rečiau kaip kas 2-3 valandas, skaičiuojant nuo ankstesnio žindymo pradžios. Nakties metu pertraukos tarp maitinimų neturėtų būti ilgesnės negu 3,5 valandos. Kad pieno gamintųsi užtektinai, per parą reikia 8-12 ar daugiau (tiek, kiek nori vaikas) žindymų.

Tam, kad vaikutis žįstų efektyviai ir ištrauktų reikiamą pieno kiekį, reikalingas taisyklingas krūties apžiojimas. O jis prasideda nuo tinkamos žindymo padėties. Pirmiausia reiktų įsidėmėti, jog ne krūtis kišama vaikui į burnytę, o pats vaikas dedamas prie krūties, t.y. maksimaliai arti ir maksimaliai patogiai tiek mamai, tiek vaikui. Vaiko kūnas ir galva turi sudaryti vieną liniją, t.y. į krūtį jis turi būti atsisukęs visu kūnu, ne tik pasukęs kaklą ir galvą. Mažylis turėtų būti krūties aukštyje (tam labai praverčia žindymo pagalvės), jo pilvukas glaustis prie mamos kūno, galva kiek atlošta. Mama viena ranka švelniai prilaiko kiek atloštą kūdikio galvą ties kaklu ir sprandu, o kita ranka paima krūtį ir perbraukia speneliu per vaiko lūpas. Spenelis kreipiamas ne tiesiai į vaiko burną, o kiek aukščiau, į zoną tarp kūdikio viršutinės lūpos ir nosies. Krūtį įduodame tuo momentu, kai mažylis, užuodęs pieno kvapą, refleksiškai plačiai išsižioja. Spenelis į vaiko burną turi patekti giliai, antraip dantenomis bus sužaloti speneliai, o pats žindymas nebus pakankamai efektyvus.

Jeigu kūdikis visa burna plačiai apėmęs spenelį bei kuo daugiau rudojo laukelio, jo lūpytės atsivertusios lyg ančiuko, smakras (ir dažniausiai nosytė) liečiasi prie krūties, o žindant matome, kaip banguojančiais judesiais juda apatinis žandikaulis, skruostai neįdumba ir kruta ausytės, vadinasi, krūtis apžiota taisyklingai.

Kada jau galima nebežadinti naujagimio, kad pamaitintume jį?

Atkreipiu dėmesį, jog naujagimiu yra vadinamas pirmojo mėnesio kūdikis. Visi naujagimiai turėtų būti žindomi naktį, ne rečiau kaip kas 3,5 valandas (skaičiuojant nuo ankstesnio maitinimo pradžios). Naktiniai žindymai labai svarbūs mažylių vystymuisi bei skatina intensyvią pieno gamybą krūtyse. Jeigu kūdikiui yra daugiau negu trys mėnesiai, žindymas yra sklandus, puikiai auga mažylio kūno masė, o mamai po ilgiau išmiegotos nakties „nesiguzuoja“ krūtys, leidžiama vaiko naktį nebežadinti pažįsti, jeigu neatsibunda pats.

untitled5  Besilaukiančioms: žindymo pagrindai (A-Z) Untitled52

Kaip dažnai keisti krūtis maitinant kūdikį?

Žindant kūdikį krūtis rekomenduojama keisti kas maitinimą: vieną kartą maitinama iš vienos, kitą – iš kitos. Jeigu mažylis žinda ilgai (>1 valandos) ir vis tiek atrodo nepasisotinęs, siūloma antroji krūtis.

Kas yra liesas ir riebus pienas?

Žindymo metu pradžioje bėga liesas, daug laktozės (pieno cukraus) turintis pienas, kurį palaipsniui pakeičia sotesnis, gausus riebalų ir baltymų, galinis pienas. Taip sutverta gamtos – pirmiausia vaikas atsigeria (juk vanduo – gyvybės pagrindas, be jo išgyventume daug trumpiau negu be maisto, todėl jis „patiekiamas“ pirmiausia), o po to pavalgo. Tam, kad vaikas pasiektų galinį riebųjį pieną, prie krūties jis turi pabūti pakankamai ilgai. Žindymo metu dažnai kaitaliojant krūtis (tarkime, 5 minutes viena, 5 – kita), vaikas gauna daug vandens ir laktozės, tačiau mažiau riebalų, kurie suteikia sotumą ir lėtina skrandžio išsituštinimą. Gaunant per daug liesojo ir per mažai riebiojo pieno, vaikučiui gali pūsti pilvą ir pasireikšti viduriavimas.

Kaip žinoti, ar kūdikis pavalgo?

Pasisotinęs kūdikis dažniausiai pats paleidžia krūtį arba užmiega žįsdamas. Be abejo, ne visuomet spenelio paleidimas iš burnos ar apėmęs snaudulys rodo, jog vaikas sotus. Jei matoma, jog krūtį taisyklingai apžiojęs kūdikis aktyviai žindė (kai pienas „paleidžiamas“, stebimas intensyvesnis, vėliau – retesnis, „porcijinis“ gurkšnio rijimas), žindymo eigoje atsipalaiduoja (pastebėkite – atsigniaužia dėl alkio suspausti kumštukai!), o pats procesas trunka apie 20 ar ilgiau minučių, galima manyti, jog kūdikis pasisotino.

untitled4  Besilaukiančioms: žindymo pagrindai (A-Z) Untitled42

Ar reikia ištuštinti krūtis po kiekvieno maitinimo?

Krūtis ištuština pats vaikas – tiek, kiek jam reikia ir tada, kada jam reikia (be abejo, jeigu žindoma pagal poreikį). Taip sureguliuojama pieno gamyba ir jo sekretuojama tiek, kiek „užsisako“ kūdikis. Įprastiniais atvejais papildomai nusitraukinėti po žindymo tikrai nereikia. Visgi yra tam tikrų situacijų, kuomet pieno nutraukimas pažindžius reikalingas: kai reikia stimuliuoti pieno gamybą (nustačius, jog vaikui tikrai trūksta pieno) arba kai mažylis dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų nesugeba efektyviai ištraukti reikalingo pieno kiekio ir pasisotinti. Tokiais atvejais įvertinti situaciją, pateikti rekomendacijas bei prižiūrėti mamą ir kūdikį turėtų žindymo srityje patyręs specialistas (akušeris, gydytojas, laktacijos konsultantas ar pan.).

Turiu palikti kūdikį ilgesniam laikui su kitu asmeniu. Kaip ir kada nusitraukti?

Pieną nusitraukti galima tiek žindant kita krūtimi, tiek tarp žindymų. Nusitraukiant žindymo metu iš kitos krūties pienas bėgs lengviau, tačiau šiuo atveju reikia didesnio mamos įgudimo nei nusitraukiant tarp žindymų. Pieną galima nusitraukti rankomis arba naudojantis mechaniniu ar elektriniu pientraukiu. Jei mamai prireikia pieną nusitraukti tik kartais, tikrai neverta apsikrauti daiktais ir investuoti į pientraukį. Tačiau jeigu mamos dažnai nebus šalia, ji ketina sugrįžti į mokslus ar darbus, pientraukis jai labai praverstų.

Prieš nusitraukdama pieną, mama privalo kruopščiai nusiplauti rankas. Nutraukiamas pienas turi būti surenkamas į švarią talpą. Indas, kuriame bus renkamas ir laikomas pienas, paruošiamas taip: švariai jį išplovus, pripilame verdančio vandens, po keletos minučių jį išpilame ir palaukiame kol atvės. Kiekvieną kartą prieš nusitraukiant pieną krūtis lengvai pamasažuojama, stimuliuojamas spenelis (pasukiojamas tarp pirštų). Pienas bėga lengviau, kai mama atsipalaidavusi, galvoja apie vaiką ar mato jo nuotrauką. Traukiant rankomis, spenelis (tiksliau – zona apie 1,5 cm nuo jo) apimama nykščiu ir smiliumi ir spaudžiama link krūtinės ląstos (netampant ir nežalojant pačio spenelio) pamažu keičiant pirštų padėtį, kad būtų ištuštinami visi pieno sinusai. Traukiant pientraukiu svarbu laikytis gamintojo instrukcijų. Traukiama tol, kol surenkamas pakankamas kiekis pieno. Reikiamą pieno kiekį mililitrais vienam maitinimui (jei vaikas valgo apie 8 kartus per parą) orientaciškai galima pasiskaičiuoti kūdikio kūno masę kilogramais padauginus iš 22,5. Geriausia visą reikiamą pieno kiekį surinkti iš vienos krūties, tuomet jis bus pakankamai riebus ir geriau patenkins vaiko poreikius.

Nusitrauktą šviežią pieną kambario temperatūroje (iki 25⁰C) galima laikyti iki 8 valandų, šaldytuve (2-4⁰C) – iki 8 dienų. Dedant pieną į šaldytuvą, indelį reikia laikyti kuo toliau nuo varstomų durų, taip bus išlaikoma pastovi vėsiausia temperatūra. Pieną užšaldžius kameroje, kuri yra šaldytuvo viduje, jį galima laikyti 2 savaites, o jeigu šaldymo kamera atskirai nuo bendro skyriaus – 3 mėnesius. Atitirpinto pieno pakartotinai užšaldyti negalima.

Kūdikis nepriauga svorio. Ką daryti?

Pirmiausia šią problemą nustatęs gydytojas turi dėti visas pastangas išsiaiškinti, ką reiškia kūdikio svorio neaugimas. Galbūt mama pieno gamina pakankamai, bet dėl tam tikrų įgimtų ar įgytų sutrikimų kūdikis negali jo pilnai pasisavinti? O gal vaikas yra prigimtinai silpnas ar turi burnos defektų, kurie trukdo jam ištuštinti krūtį ir pasisotinti? Ar kūdikis serga kitomis ligomis, kuomet padidėja jo energijos poreikis? Visgi dažniausia kūdikio svorio neaugimo priežastis – poreikių neužtikrinantis pieno kiekis. Kokios pagrindinės pieno mažėjimo priežastys? Žindymas pagal grafiką, o ne pagal kūdikio poreikius, ribojama žindymo trukmė, naktinių žindymų praleidimas, netinkamas krūties apžiojimas, mišinukų, buteliukų ir žindukų naudojimas, didelis mamos nerimas ir psichosocialinės aplinkybės, palaikymo stoka.

Ką daryti, jei pieno kiekis nepatenkina vaiko poreikių? Pirmiausia – ŽINDYTI. Kuo dažniau, kuo ilgiau. Tiek, kiek kūdikis nori, ir tada, kada nori. Naktį neleisti miegoti ilgiau nei 3-4 valandas (naujagimio – iki 3 valandų), skaičiuojant nuo ankstesnio žindymo pradžios. Neduoti žinduko, atsisakyti buteliuko. Kai vaikui trūksta pieno (neauga svoris, per parą < 6 šlapios sauskelnės, <1 pasituštinimas), mama po kiekvieno žindymo turėtų papildomai išsitraukti pieno ir jį sumaitinti kito maitinimo metu (geriausia – naudojant taurelę, švirkštą ar specialius maitintuvus). Naudojant šį metodą stimuliuojama pieno gamyba ir geriau patenkinami vaiko poreikiai. Palaipsniui krūtyse pagaminamo pieno kiekis padidėja, ir nusitraukimų po žindymo reikia vis mažiau. Tik tada, kai išnaudojamos visos įmanomos galimybės ir situacija negerėja, gydytojas gali pradėti galvoti apie mišinio skyrimą.  Deja, nustatę per lėtą kūdikio svorio augimą, dažniausiai gydytojai iš karto paskiria primaitinimą pieno mišiniu iš buteliuko, o tai problemos (per mažo pieno kiekio) neišsprendžia, o ją dar labiau pagilina.

Visoms su pieno trūkumu susidūrusioms mamoms patarčiau kreiptis į žindymo specialistus: įvertinus problemą, sudarius veiksmų planą ir atidžiai sekant proceso eigą pasiekiami geriausi rezultatai.

untitled7  Besilaukiančioms: žindymo pagrindai (A-Z) Untitled7

Kūdikis itin dažnai žinda naktį. Esu pervargusi, noriu pamiegoti. Iki kokio amžiaus taip tęsti? Ar turiu leisti vaiko skrandukui “pailsėti”, kaip sako patarėjai iš šalies?

Naktiniai maitinimai labai svarbūs sėkmingai laktacijai inicijuoti ir palaikyti, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Žindymas naktį gerokai prisideda prie vaiko svorio augimo ir padeda mamai išvengti krūtų pribrinkimo, „susiguzavimo“ ir kitų komplikacijų. Laikantis rekomenduojamo žindymo „pagal poreikį“, mama neturėtų riboti naktinių maitinimų. Vaiko skrandis „nepavargsta“, nes motinos pienas yra palyginti lengvai suvirškinamas, o mūsų organizmas moka dirbti dieną naktį. Jeigu vyresnis vaikas neatsiplėšdamas nuo mamos dažnai žinda naktį, reiktų apsvarstyti fiziologines priežastis (ar dieną gauna pakankamai maistinių medžiagų bei skysčių?) ir psichologinius aspektus (gal dieną mama būna užsiėmusi? Gal vaikas taip išreiškia savo saugumo ir prisirišimo poreikius?).

Pratinant mažylius išmiegoti ilgiau neprabudus, galima taikyti tokį metodą: užmigdyti vaiką nakčiai (pvz. 20:30 val), ir po keletos valandų prieš einant mamai miegoti (pvz. 23 val.) pakeisti sauskelnę, pažindyti ir vėl ramiai užmigdyti. Taip atitolinsime vaiko prabudimo laiką. (Pastaba: Žr. Klausimą „Kada jau galima nebežadinti naujagimio, kad pamaitintume jį?“).

Kaip ir kada geriausia atjunkyti?

Teoriškai atjunkymas prasideda jau tuomet, kai vaikas gauna kažką kita nei motinos pieną (mišinius ar kietą maistą) ir nuo tada vyksta labai pamažu. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja žindyti iki 2 metų ar ilgiau, jeigu to nori vaikas ir motina. Lietuvoje priimtose sveikos mitybos rekomendacijose taip pat laikomasi šio termino. Atjunkymas gali būti inicijuotas pačio vaiko arba mamos. Be abejo, geriausia žindyti tol, kol to nori pats vaikas. Lietuvoje mes turime unikalią galimybę žindyti kuo ilgiau dėl užtektinų motinystės atostogų. Visgi kuo ilgiau mama žindo, tuo dažniau ji susiduria su įvairiais psichosocialiniais reiškiniais, palaikymo stoka, kas neretai pastūmėja ją atjunkyti.  Visgi manau, jog save ir savo vaiką jautriai jaučianti mama pati supras, kada atėjo tas metas. Kadangi žindymas yra ne tik maitinimo(si), bet ir psichologinio ryšio procesas, atjunkant svarbiausia jį išlaikyti pakeičiant kitais jaukiais veiksmais ar ritualais. Atjunkymo metu apima įvairiausių jausmų, todėl išgyvenant šį laikotarpį labai reikalingas palaikymas iš šalies (vyro, mamos, draugės ar pan.).

Jei mama nusprendžia užbaigti žindymą, geriausia tai daryti pamažu. Atėjus žindymo metui vaikui siūloma kito maisto ar gėrimo, kuris jį pasotintų. Reiktų mėginti pakeisti situacijas, kuriose buvo įprasta žindyti. Pavyzdžiui, prieš miegą skaityti mėgstamas knygeles, masažuoti nugarą, dainuoti lopšines, sekti pasakas (pvz. apie „pienuką, kuris išskrido“). Jei vaikas pakankamai didelis, nevengti kalbėti su juo apie pieną ar netgi kartu apverkti jo pasibaigimą. Dažnai mamos užbaigia žindymą palikdamos vaiką kelioms dienoms – tai ne visada gerai suveikia (vaikas gali kelias dienas pieno nepasigesti, o grįžus mamai jo vėl prašyti), be to, gali sukelti nemažai streso abiems pusėms. Jeigu mama renkasi šį variantą, svarbu, kad vaikas liktų su artimais žmonėmis, mokančiais atliepti jo poreikius ir palaikyti „mamos dingimo“ etape.

untitled3  Besilaukiančioms: žindymo pagrindai (A-Z) Untitled3

 Vėl laukiuosi. Ar turiu nustoti žindyti?

Jei nėštumo eiga sklandi, tęsti žindymą yra saugu. Esant komplikuotai nėštumo eigai, gresiant persileidimui ar priešlaikiniam gimdymui, dėl žindymo tęsimo būtina pasitarti su gydytoju. Pieno kokybė dėl naujai besivystančio vaisiaus nenukenčia, tačiau naujo nėštumo pradžioje gali kiek sumažėti pieno kiekis ar pasikeisti jo skonis. Dėl skonio pasikeitimo žindomas vaikas gali atsisakyti krūties ir atsijunkyti.

Naujai pastojusi mama turėtų nepamiršti, jog didėjant nėštumui ir tęsiantis žindymui, jos energijos ir maistinių medžiagų poreikis dar labiau išauga, todėl jos mityba turi būti visavertė. Be to, kaip ir nežindančioms nėščiosioms, tokiai mamai rekomenduojama vartoti folinę rūgštį.

Kodėl sakoma, kad pienas prisitaiko prie augančio kūdikio? Kaip jis (pienas) tai “žino”? Ar keičiasi cheminė sudėtis? Kodėl? Jeigu žindau ir naujagimį ir dvimetį, koks tas pienas?:) 

Tai tiesa, pieno sudėtis keičiasi priklausomai nuo specifinių vaiko poreikių, kuriuos lemia jo amžius. Tuos poreikius „žino“ ne pats pienas, o mamos kūnas. Pirmosiomis dienomis po gimdymo išskiriamas priešpienis yra ypatingas savo sudėtimi, nes turi daugiau baltymų, naujagimio imunitetą palaikančių veiksnių (antikūnų bei priešinfekcinių faktorių) bei kitų pirmąją savaitę itin reikalingų elementų (pvz., natrio, chloro) ir mažiau riebalų. Priešpienį po kelių dienų pakeičia tarpinis, o jį – brandusis pienas, kuriame yra daugiau angliavandenių ir riebalų bei mažiau baltymų bei natrio. Pagimdžius anksčiau termino, į priešpienį panaši pieno sudėtis išlieka ilgą laiką, nes neišnešiotam kūdikiui reikia daugiau baltymų ir priešinfekcinių veiksnių, kad jis galėtų sėkmingai vystytis. Taigi, didžiausi sudėties skirtumai nustatomi tarp naujagimiams, neišnešiotiems ir vyresnio amžiaus kūdikiams gaminamo pieno. Vėliau pieno sudėtis išlieka daugmaž panaši ir įvairuoja tik priklausomai nuo žindyvės mitybos, ypač – riebalų sudėtis ir vandenyje tirpių vitaminų kiekis. Tęsiant žindymą metus ar ilgiau, pieno kokybė tikrai nesuprastėja. Motinos pienas ilgai išlieka svarbia, sklandų vaiko vystymąsi palaikančia mitybos dalimi.

Kas yra laktostazė? Gal gali papasakoti apie krūtų uždegimus ir ką daryt, kai taip nutinka žindančiai moteriai?

Krūtų pribrinkimas dažniausiai pasireiškia 3-4 parą po gimdymo. Krūtys tampa kietos, karštos, gumbuotos, sunkios, skausmingos, jų paviršius gali būti patinęs, paraudęs. Mamai gali pakilti temperatūra, varginti bloga bendra savijauta. Dažniausiai tai nutinka dėl per reto ar ribojamos trukmės žindymo pirmosiomis paromis, kai naujagimis labai ilgai miega arba yra blogas krūties apžiojimas ir jos ištuštinimas. Ką daryti? Pirmiausia – žindyti, žadinti kūdikį ir skatinti žįsti, taip pat keisti žindymo pozas, kad visi krūties segmentai būtų efektyviai ištuštinti. Kai krūtys pribrinkę, dažniausiai yra įtemptas ir spenelis – jį vaikui sunku apžioti, o tai prisideda prie sutrikusio krūties ištuštinimo. Išsivysčius krūtų pribrinkimui, rekomenduojama imtis veiksmų, kurie pagerins pieno tėkmę ir palengvins krūties apžiojimą:

  • Prieš maitinimą ant krūtų 10-15 minučių uždėti šiltą kompresą, išgerti šiltos arbatos arba nueiti į šiltą dušą;
  • Prieš dedant vaiką prie krūties nusitraukti šiek tiek pradinio pieno, kad suminkštėtų; rudasis laukelis ir švelniai pasukioti spenelį tarp pirštų – vaikui bus lengviau apžioti krūtį;
  • Žindant švelniai masažuoti krūtį;
  • Žindymo metu panaudoti kelias maitinimo pozas – taip bus geriau ištuštinamos visos krūties sritys;
  • Jei mamai labai skauda, pakilusi temperatūra – išgerti ibuprofeno arba paracetamolio. Abu vaistai yra suderinami su žindymu, patenka į pieną tik vos aptinkamais kiekiais ir nekenkia kūdikiui;
  • Po žindymo ant krūtų 20 min. dedamas šaltas kompresas (į rankšluostį suvyniotas ledas ar specialūs šaldiklyje palaikyti kompresai);

Jeigu mamos būklė taikant šiuos veiksmus negerėja, antrą parą išlieka karščiavimas, ji turi kreiptis į gydytoją, kuris paskirs specifinį gydymą antibiotikais. Mamos turėtų įsidėmėti, jog net ir vartojant antibiotikus žindymas tęsiamas toliau – vaikui pienas iš tokių krūtų nėra kenksmingas.

Trumpai apie primaitinimą. Nuo kada primaitinti? Ar iki tol, kol pradėsiu primaitinimą galiu duoti arbatėlės ar vandens, jeigu serga, jeigu karšta, “jeigu močiutė liepė”?

Pirmuosius 6 mėnesius motinos pienas visiškai patenkina vaiko poreikius ir jam nereikia papildomai duoti arbatėlių, vandens, sulčių ar kitų gėrimų. Tas pats galioja ir sergančiam ar karštoje aplinkoje atsidūrusiam vaikui – tereikia jam dažniau pasiūlyti krūtį. Paprastai tokiose situacijose vaikučiai patys prašo žįsti dažniau po nedaug – taip jie atsigeria (juk 88 proc. motinos pieno sudaro vanduo). Svarbiausia – mamai būti šalia ir atliepti vaiko poreikius.

Pradėti primaitinimą kietu maistu rekomenduojama apie 6 gyvenimo mėnesį. Kartais mamos skuba ir nekantrauja duoti papildomo maisto anksčiau. Toks sprendimas turi būti aptartas su vaiko gydytoju ir jokiu būdu nepradėtas įgyvendinti anksčiau nei 4 mėnesį. Įrodymų, jog ankstyvas primaitinimas kietu maistu būtų naudingas, trūksta, nes krūtimi maitinamų ir „rimtesnį“ maistą gaunančių kūdikių svorio augimas nesiskiria. Be to, ankstyvas primaitinimas yra susijęs su didesniu žarnyno infekcijų pavojumi. Taigi pirmąjį pusmetį mamai geriausia pailsėti ir nesukti galvos dėl košių.  (Šypsosi.)

Be visų šių klausimų, žindyves labai dažnai apima abejonės “ką galiu valgyti žindydama, o ko –ne?”. Iš aplinkos jos sulaukia daugybę komentarų, o ir internete randa įvairių patarimų, kurie neretai netgi prieštarauja vienas kitam. Tam, kad išsiaiškintume viską nuo A iki Z apie maitinimąsi žindant ir visų neaiškumų sąraše ties šiuo klausimu padėtume varnelę, kviečiu bent jau vilnietes mamas į paskaitą „Žindyvės mityba“, kurią periodiškai organizuoja “MAMYSTĖ”.

Straipsnio iliustracijoms panaudotos Sigitos Kundrotaitės nuotraukos. Daugiau tokio gėrio – jos Instagram’e.

UŽSISAKYK “MAMYSTĖS” ISTORIJŲ IR FOTOGRAFIJŲ KNYGĄ

14287486_1287241151316866_1706103435_n  Besilaukiančioms: žindymo pagrindai (A-Z) 14287486 1287241151316866 1706103435 n

Šis įrašas neturi komentarų

Jūsų komentaras

Your email address will not be published.