Autizmas: požymiai, autizmo spektro sutrikimai
Autizmas, dar vadinamas autizmo spektro sutrikimu (ASS), yra plati neurologinių sutrikimų grupė, kuri veikia socializaciją, elgesį ir komunikaciją. Skirtingai nuo daugelio kitų sutrikimų, autizmas nėra susijęs su viena konkrečia priežastimi, bet yra sąlygojamas genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių.
Sutrikimas pasireiškia ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai per pirmuosius trejus metus, ir trunka visą gyvenimą. Autizmo sutrikimų spektre yra įvairių formų ir sunkumo laipsnių, kurie veikia žmones skirtingai. Kai kurie žmonės turintys autizmą gali būti visiškai nepriklausomi ir funkcionuoti beveik be jokių problemų, o kitiems gali reikėti nuolatinės pagalbos.
Autizmo spektro sutrikimai
Autizmo spektro sutrikimai (ASS) yra bendrinis terminas, apimantis grupę neurologinių sutrikimų, turinčių bendrų ypatybių. Šie sutrikimai gali pasireikšti skirtingais būdais ir skirtingais sunkumo laipsniais, bet visi jie veikia asmens socializaciją, elgesį ir komunikaciją.
ASS terminas buvo sukurtas, kad apimtų įvairias autizmo formas, kurios anksčiau buvo atskirai klasifikuojamos. Ankščiau atskirai buvo klasifikuojami tokie sutrikimai, kaip autizmas, aspergerio sindromas, nespecifiniai raidos sutrikimai (PDD-NOS) ir vaikystės dezintegracinis sutrikimas.
Autizmo požymiai
Autizmo požymiai gali būti labai skirtingi ir įvairūs. Tačiau dažniausiai pasitaikantys požymiai yra susiję su socialine sąveika, bendravimu ir elgesiu.
- Socialinės sąveikos sutrikimai: dažnai asmenys turintys autizmo sutrikimą sunkiai supranta socialines taisykles ir signalus, tokius kaip mimika, kūno kalba ar tonacija. Jie gali nepalaikyti akių kontakto, gali atrodyti kad jie nerodo jokių emocijų ir gali nesidomėti bendravimu su kitais.
- Bendravimo sutrikimai: daugelis asmenų turintys autizmą turi sunkumų kalbant ir bendraujant su kitais. Tai gali pasireikšti kalbos vystymosi uždelsimu, ribota ar keista, sunkiai suprantama kalba. Taip pat tai dažnai sukelia sunkumų bendraujant įvairiose socialinėse situacijose.
- Elgesio sutrikimai: asmenys su autizmu dažnai turi ribotus ir kartotinius elgesio modelius. Tai gali būti susiję su tam tikromis veiklomis, pomėgiais ar rutina. Žmonės turintys autizmo sutrikimą dažnai mėgsta kartoti tuos pačius veiksmus, jiems svarbu tūrėti vienodą, nesikeičiančią rutiną. Kiekvienas, kad ir menkiausias pasikeitimas jo kasdienybėje ar rutinoje , gali sukelti didelį stresą iššaukti netipinį jo elgesį.
Nors ASS nėra pagydoma, yra keletas terapinių strategijų ir mokymo metodų, kurie gali padėti asmeniui su autizmu geriau funkcionuoti socialinėje visuomenėje ir išmokti naujų įgūdžių. Šios strategijos ir metodai apima elgesio terapiją, kalbos ir kalbėjimo terapijas, socialinių įgūdžių mokymą ir kitas individualizuotus mokymosi metodus.
Autizmo Testas
Autizmo testai yra svarbi diagnostinė priemonė, naudojama autizmo spektro sutrikimų (ASS) nustatymui. Jie apima įvairius vertinimus, skirtus nustatyti socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio sutrikimus. Nors testai gali būti atliekami bet kuriame amžiuje, dažniausiai jie naudojami vaikystėje, kai pradeda pasireikšti pirmieji autizmo požymiai.
Testai gali apimti tokius vertinimus kaip:
- Klinikinis vertinimas: klinikinis vertinimas yra dažniausiai naudojamas metodas autizmo nustatymui. Tai apima pokalbį su tėvais arba globėjais apie vaiko elgesį ir vystymąsi, taip pat stebėjimą ir vertinimą vaiko socialinių, komunikacinių ir elgesio įgūdžių.
- Psichologiniai testai: psichologiniai testai gali būti naudojami nustatyti intelekto lygį, mokymosi stilius, elgesio modelius ir kitas savybes, kurios gali padėti nustatyti autizmą.
- Kalbos ir kalbėjimo vertinimai: kalbos ir kalbėjimo terapeutai gali atlikti vertinimus, siekdami išsiaiškinti, ar vaikas turi kalbos ar komunikacijos sutrikimų.
- Fizinis tyrimas ir medicininiai testai: fizinis tyrimas ir medicininiai testai gali būti naudojami nustatyti arba pašalinti kitas sveikatos problemas, kurios gali sukelti autizmo simptomus. Tai gali apimti genetinius tyrimus, neurologinius ar laboratorinius tyrimus.
Svarbu pažymėti, kad autizmo nustatymas nėra vienkartinis testas, bet greičiau tai yra procesas, kuris apima įvairius vertinimus ir stebėjimus. Be to, testai yra skirti nustatyti autizmo simptomus, o ne priežastis – iki šiol mokslininkai dar nėra tiksliai nustatę, kas sukelia autizmą.
Kai autizmo diagnozė yra nustatyta, gydytojas arba specialistas gali rekomenduoti įvairius metodus ir terapijas, kurios gali padėti vaikui ar suaugusiajam geriau funkcionuoti ir įveikti sunkumus, susijusius su autizmu. Šios rekomendacijos gali apimti elgesio terapiją, kalbos terapiją, socialinių įgūdžių mokymą ir kitus individualizuotus metodus.
Autizmas suaugusiems
Autizmas tai visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, o tai reiškia, kad jis egzistuoja ir tęsiasi nuo vaikystės į senatvės. Autizmo požymiai suaugusiems gali būti panašūs į vaikystėje išreikštus simptomus, bet jie gali pasireikšti kitais būdais, atsižvelgiant į žmogaus socialinę aplinką ir gyvenimo aplinkybes.
Suaugusieji su autizmu gali patirti sunkumų užmezgant socialinius santykius, dirbant, mokantis arba atlikdami kasdienes veiklas. Jie gali turėti sunkumų suprasti socialines taisykles, interpretuoti neverbalinį bendravimą arba sukurti ir išlaikyti santykius.
Socializacija ir bendravimas
Suaugusiųjų su autizmu socializacija gali būti sunki. Jie gali turėti sunkumų suprasti ir taikyti socialines taisykles. Jiems gali būti sunku mokytis pagal bendras socialines taisykles, sunku įsijausti į socialinius pokalbius, gali sunkiai suprasti kūno kalbą. Gali būti sunku užmegzti ir palaikyti santykius su kitais, ir jie gali atrodyti nepasiekiami arba nesidomintys bendravimu.
Darbas ir mokymasis
Darbo ir mokymosi aplinkoje suaugusiesiems turintiems autizmo spektro sutrikimą gali kilti iššūkių. Jie gali turėti sunkumų suprasti instrukcijas, organizuoti bei planuoti savo darbą, laikytis nustatytų grafikų, terminų, jiems gali būti sunku prisitaikyti prie naujų situacijų. Tačiau, su tinkamu palaikymu ir atsižvelgiant į asmeninius poreikius , suaugusieji su autizmu gali būti sėkmingi tiek darbe, tiek mokymosi aplinkoje.
Kasdienės veiklos
Suaugusiesiems gali būti sunku atlikti kasdienes veiklas, tokius kaip valgymas, apsipirkimas, namų ruoša ar finansų valdymas. Jie gali turėti sunkumų planuojant ir laikantis tvarkaraščio, organizuojant ir atliekant užduotis arba priimant sprendimus.
Nepaisant šių sunkumų, suaugusieji turintys autizmo sutrikimų gali turėti unikalių gebėjimų ir talentų, ir su tinkama parama ir pagalba, jie gali vystytis ir prisitaikyti prie suaugusiojo gyvenimo iššūkių. Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas asmuo su autizmu yra unikalus, todėl jų patirtis ir poreikiai gali skirtis.
Autizmas vaikams
Autizmas vaikams gali pasireikšti įvairiais būdais ir skirtingame amžiuje, bet dažniausiai požymiai pradeda rodytis nuo 2 iki 3 metų amžiaus. Kai kuriems vaikams simptomai gali pasireikšti dar ankstyvoje kūdikystėje.
Autizmo požymiai vaikams gali apimti:
- Socialinės sąveikos ir bendravimo sutrikimai: vaikai turintys autizmo sutrikimų gali turėti sunkumų užmezgant akių kontaktą, gali neatsiliepti kviečiant jį vardu, interpretuoti žmonių emocijas ar veido išraiškas, gali būti sunku naudoti ir suprasti kalbą, gali būti sudėtinga dalyvauti žaidimuose, kurie reikalauja bendravimo ar bendradarbiavimo su kitais vaikais.
- Riboti, kartotiniai elgesio modeliai: vaikai turintys autizmo sutrikimą gali mėgti kartotinius judesius, tokius kaip rankų mostai, sukimasis ratu, dažnai jiems tinka griežtai laikytis tam tikrų rutinų ar taisyklių ir kiekvienas pokytis rutinoje jiems kelia neigiamas emocijas. Jie taip pat gali turėti neįprastų pomėgių, pavyzdžiui viską sustatyti į vieną liniją.
- Hiper- arba hiposensitivumas: kai kurie vaikai gali būti ypač jautrūs tam tikriems garsams, kvapams, tekstūroms ar skoniams, o kiti gali būti mažiau jautrūs skausmui ar temperatūrai.
Palaikymas ir terapija
Nors nėra gydymo, kuris galėtų išgydyti autizmą, yra daugybė intervencijų ir terapinių strategijų, kurios gali padėti vaikui su autizmu augti ir vystytis. Tai gali apimti elgesio terapiją, kalbos ir kalbėjimo terapiją, socialinių įgūdžių mokymą ir kitas konkrečiams vaikui pritaikytas terapijas.
Svarbu, kad vaikas gautų individualizuotą palaikymą, atitinkantį jo unikalius poreikius ir stiprybes. Be to, šeimos nariai ir mokytojai gali būti įtraukti į terapinį procesą, siekiant padėti vaikui kuo efektyviau įveikti iššūkius ir pasiekti savo potencialą.
Autizmo diena
Pasaulinė autizmo diena yra kasmetinis renginys, vykstantis balandžio 2 dieną. Šios dienos tikslas yra padidinti visuomenės sąmoningumą apie autizmą, skatinti supratimą ir paramą asmenims su autizmu bei jų šeimoms.