6 mėnesių kūdikio raida

Raidos šuolis, kuris įvyksta maždaug 26-ąją kūdikio gyvenimo savaitę, apibūdinamas kaip „Santykių pasaulis“. Tai laikas, kai kūdikiai išgyvena reikšmingą pažintinį ir socialinį vystymąsi, geriau suvokia savo pasaulio žmones ir santykius.

Pavadinimas „Santykių pasaulis“ atspindi tai, kad šiame etape kūdikiai vis labiau domisi socialine sąveika ir pradeda kurti sudėtingesnius santykius su juos supančiais žmonėmis. Jie pradeda atpažinti skirtingas emocijas ir veido išraiškas ir pradeda suprasti, kad jų veiksmai gali turėti įtakos kitiems.

Šio šuolio metu kūdikiai taip pat pastebimai vystosi, pavyzdžiui, pagerėja atmintis ir kalbos įgūdžiai. Jie gali pradėti atpažinti pažįstamus žodžius ir frazes.

„Santykių pasaulio“ šuoliui taip pat būdingas padidėjęs fizinio kontakto ir meilės troškimas. Kūdikiai gali labiau prisirišti prie savo pirminių globėjų ir ieškoti iš jų paguodos bei nuraminimo. Jie taip pat gali parodyti didesnį susidomėjimą žaisti su kitais ir dalyvauti socialiniuose žaidimuose, pavyzdžiui, “kūkū.”

Apskritai „Santykių pasaulis“ yra lemiamas laikas socialiniam ir emociniam vystymuisi. Šiame etape kūdikiai vis labiau suvokia savo pasaulio žmones ir santykius, pradeda lavinti sudėtingesnius socialinius įgūdžius. Teikdami palankią ir puoselėjančią aplinką, tėvai ir globėjai gali padėti savo kūdikiui pereiti šį šuolį ir padėti pamatą sveikam socialiniam ir emociniam vystymuisi ateinančiais metais.

• Sėdėjimas: šiame amžiuje daugelis kūdikių gali sėdėti neparemti arba su minimalia atrama.
• Kūdikiai dažnai gali apsiversti nuo nugaros ant pilvo arba atgal.
• Pasiekimas ir sugriebimas: Kūdikiai vis labiau įgunda pasiekti ir sugriebti daiktus ir gali pradėti perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą.
• Šliaužimas: Nors ne visi kūdikiai pradeda šliaužioti sulaukę 6 mėnesių, kai kurie kūdikiai gali stumtis į priekį ant pilvo arba pradėti siūbuoti pirmyn ir atgal ant rankų ir kelių.
• Sėdėjimas be atramos: kai kurie kūdikiai gali sėdėti be jokios paramos šiame amžiuje, nors daugumai kūdikių vis tiek reikia šiek tiek paramos, kad jie išliktų vertikaliai.
• Žvilgsnio ir rankų koordinavimo gerinimas: Kūdikiai vis geriau koordinuoja regėjimą su rankų judesiais.

Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas kūdikis vystosi savo tempu, o kai kurie kūdikiai gali pasiekti šiuos etapus anksčiau arba vėliau nei kiti. Jei nerimaujate dėl kūdikio motorikos vystymosi, visada verta pasikalbėti su savo pediatru. Jie gali įvertinti jūsų kūdikio vystymąsi ir patarti bet kokiomis susirūpinimą keliančiomis sritimis.

• Skatinkite pasiekti ir sugriebti: pasiūlykite savo kūdikiui įvairių saugių, amžių atitinkančių žaislų, kad jie galėtų pasiekti ir sugriebti. Taip pat galite laikyti žaislus tiesiog nepasiekiamoje vietoje, kad paskatintumėte jį pasiekti ir sugriebti.
• Naudokite žaidimų kilimėlius ir veiklos centrus: žaidimų kilimėliai ir veiklos centrai su žaislais, kurie kabo virš galvos, gali paskatinti kūdikį pasiekti ir sugriebti daiktus.
• Suteikite galimybę praktikuoti sėdėjimą: palaikykite kūdikį, kai jis sėdi, ir aplink jį pasiūlykite minkštų pagalvėlių ar pagalvių, kad sušvelnintumėte bet kokį kritimą.
• Skirkite laiko tyrinėjimui: suteikite savo kūdikiui galimybių tyrinėti aplinką, pavyzdžiui, žaisti su skirtingos tekstūros ir dydžio objektais.
• Skatinkite šliaužioti: norėdami paskatinti šliaužioti, padėkite žaislus taip, kad jūsų kūdikis nepasiektų ir suteikite jam saugią bei patogią erdvę treniruotis.

• Pažįstamų veidų atpažinimas: kūdikiai vis labiau įgudo atpažinti pažįstamus veidus ir gali rodyti pirmenybę pažįstamiems žmonėms.
• Šypsosi ir juokiasi: kūdikiai tampa socialesni ir gali pradėti šypsotis bei juoktis reaguodami į savo globėjų veiksmus. Jie taip pat gali pradėti mėgdžioti veido išraiškas.
• Bendravimas garsais ir veido išraiškomis: kūdikiai pradeda naudoti savo balsą ir veido išraiškas, kad praneštų apie savo poreikius ir jausmus, ir gali pradėti skleisti įvairesnius garsus.
• Reagavimas į socialinius signalus: kūdikiai vis labiau prisitaiko prie socialinių užuominų, tokių kaip balso tonas ir veido išraiškos, ir gali atitinkamai reaguoti.
• Susidomėjimas kitais: kūdikiai vis labiau domisi kitais žmonėmis ir gali pradėti stebėti, ką daro kiti, ir bandyti mėgdžioti jų veiksmus.
• Prisirišimo prie tėvų stiprėjimas: kūdikiai užmezga tvirtus emocinius ryšius su savo tėvais ir gali pradėti rodyti išsiskyrimo nerimo požymius, kai yra atskirti nuo jų.

• Kūdikiai paprastai pradeda reaguoti į savo vardą maždaug 6–7 mėnesių amžiaus. Šiame amžiuje jie vis labiau suvokia savo aplinką ir pradeda suprasti, kad yra atskira nuo juos supančių žmonių ir objektų esybė. Tai svarbus pažinimo vystymosi etapas.
• Kūdikis, išgirdęs savo vardą, gali pradėti sukti galvą garso kryptimi, užmegzti akių kontaktą ar net šypsotis. Tačiau svarbu nepamiršti, kad ne visi kūdikiai atsakys į savo vardą būdami tokio paties amžiaus, o kai kuriems kūdikiams gali prireikti šiek tiek ilgiau, kad išsiugdytų šį įgūdį.
• Jei atrodo, kad iki 9–10 mėnesių jūsų kūdikis nereaguoja į savo vardą, verta pasikalbėti su savo pediatru. Uždelstas atsakymas į vardą gali būti klausos ar vystymosi problemų požymis, kurį reikėtų spręsti kuo greičiau.

Norėdami paskatinti kūdikį atsakyti į savo vardą, stenkitės dažnai vartoti jo vardą kalbėdami su juo. Naudokite linksmą, teigiamą balso toną ir užmegzkite akių kontaktą, kad patrauktumėte dėmesį. Nuolatinis teigiamas sustiprinimas padės jūsų kūdikiui laikui bėgant išmokti atpažinti savo vardą ir reaguoti į jį.

• Priežasties ir pasekmės supratimas: kūdikiai vis labiau suvokia ryšį tarp savo veiksmų ir juos supančio pasaulio. Pavyzdžiui, jie gali pradėti suprasti, kad purtant barškutį kyla triukšmas.
• Objekto pastovumas: Maždaug 6 mėnesių amžiaus kūdikiai pradeda suprasti, kad objektai ir toliau egzistuoja net tada, kai jų nematyti. Tai svarbus pažinimo vystymosi etapas.