Astma: simptomai, gydymas ir vaikų astmos priepuoliai

Astma yra lėtinė kvėpavimo takų liga, pasižyminti periodiniais dusulio, kosulio, krūtinės skausmo ir švokščiojimo priepuoliais. Šie simptomai atsiranda dėl uždegiminių procesų kvėpavimo takuose, dėl kurių bronchai susiaurėja ir trukdo laisvai cirkuliuoti orui.

Astmos simptomai

Astma yra kvėpavimo sutrikimas, kurį sukelia kvėpavimo takų uždegimas ir pernelyg jautrus atsakas į tam tikrus dirgiklius. Šie simptomai gali skirtis tarp sergančiųjų, tačiau yra keletas bendrų požymių, kurie gali rodyti astmą:

1. Dusulys: dusulys yra vienas iš labiausiai pastebimų astmos simptomų. Jis gali atsirasti bet kuriuo metu, tačiau dažnai pablogėja naktį ar anksti ryte. Dusulys gali būti lengvos formos arba gali sukelti rimtų kvėpavimo problemų.

2. Kosulys: kosulys, kuris yra sausas arba su skrepliu, gali būti kitas astmos simptomas. Dažnai kosulys gali sustiprėti naktį ar anksti ryte.

3. Švokštimas ar švilpimas kvėpuojant: tai yra garsas, kurį gali sukelti susiaurėję kvėpavimo takai. Švokštimas gali būti labai ryškus astmos priepuolio metu, tačiau jis taip pat gali pasireikšti bet kuriuo metu ir nesant priepoliui.

4. Krūtinės skausmas ar diskomfortas: astma gali sukelti jausmą, lyg ant krūtinės būtų uždėtas sunkus svoris. Tai gali sukelti diskomfortą ar skausmą krūtinėje.

5. Silpnumas ar nuovargis: astma gali sukelti nuolatinį nuovargį ir silpnumą, ypač jei kvėpavimo sutrikimai trukdo normaliam miegui.

6. Sunkumai kvėpuojant po fizinio krūvio: astma dažnai pasireiškia arba pablogėja po fizinio krūvio. Jei pastebite, kad jums sunku kvėpuoti po treniruotės, tai gali būti astmos požymis.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie simptomai gali būti kitų sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ligos ar kitų kvėpavimo takų ligų, požymiai. Todėl jei jums pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, ypač jei jie yra pasikartojantys arba pablogėja, turėtumėte kreiptis į gydytoją.

Bronchitinė astma

Bronchinė astma yra lėtinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia pernelyg jautrūs kvėpavimo takai ir uždegimas. Ši liga sukelia dažnus ir pasikartojančius kvėpavimo simptomus, tokius kaip dusulys, kosulys, krūtinės skausmas ir švokštimas. “Bronchinė astma” yra terminas, dažniausiai naudojamas tam pačiam sutrikimui apibūdinti kaip “astma”.

Kaip nustatyti astmą ?

Astma yra liga, kurią reikia nustatyti medicininiais būdais. Kliniškai astma diagnozuojama pagal simptomus, fizinį tyrimą ir keletą diagnostinių testų. Štai kokie tyrimai gali būti naudojami astmai nustatyti:

1. Spirometrija: šis kvėpavimo testas yra labai dažnai naudojamas astmai diagnozuoti. Jis matuoja, kaip greitai ir kaip daug oro galite iškvėpti iš plaučių. Spirometrijos testas gali padėti nustatyti, ar jūsų kvėpavimo takai yra susiaurėję, kas yra būdingas astmos požymis.

2. Piko srauto matavimas: tai dar vienas kvėpavimo testas, kuris matuoja, kaip greitai galite iškvėpti orą iš plaučių. Šis testas yra paprastas ir gali būti atliekamas namuose, naudojant prietaisą vadinamą piko srauto matuokliu.

3. Metacholino testas: metacholinas yra medžiaga, kuri sukelia kvėpavimo takų susiaurėjimą. Šis testas atliekamas inhaliuojant metacholiną ir matuojant, kaip jis veikia jūsų kvėpavimo takus.

4. Eksogeninio bronchų provokacijos testas (EBPT): šis testas taip pat naudojamas norint nustatyti, ar jūsų kvėpavimo takai yra pernelyg jautrūs. Jis apima inhaliaciją tam tikrų medžiagų, kurios gali sukelti bronchų spazmą.

5. Kiti testai: kartais gali būti atliekami ir kiti testai, tokie, kaip rentgeno nuotrauka ar CT skenavimas, norint pašalinti kitas galimas kvėpavimo problemų priežastis. Be to, alergijos testai gali padėti nustatyti, ar astma yra susijusi su alergijomis.

Visada turėtumėte kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, jei manote, kad galite turėti astmą. Nustačius astmą anksti ir pradėjus tinkamą gydymą, galima išvengti rimtų kvėpavimo problemų ir užtikrinti gerą gyvenimo kokybę.

Astma ir alergija

Astma ir alergija yra susijusios ligos, kurios dažnai pasireiškia kartu. Abi ligos yra imuninės sistemos hiperreaktyvumo pasekmė, kai ji pernelyg aktyviai reaguoja į tam tikras medžiagas, vadinamas alergenais. Ši reakcija gali sukelti uždegiminį atsaką, kuris gali sukelti kvėpavimo takų susiaurėjimą ir kitus simptomus, būdingus tiek astmai, tiek alergijai.

Kaip alergija gali sukelti astmą?

Alergenai, tokie kaip namų dulkių erkės, pelėsių sporos, gyvūnų pleiskanos ar augalų žiedadulkės, gali sukelti alerginę reakciją, kuri gali apsunkinti kvėpavimą ir sukelti astmos simptomus. Tai yra dėl to, kad šie alergenai gali sukelti bronchų uždegimą, kuris yra kvėpavimo takų, vedančių į ir iš plaučių, susiaurėjimą. Šis uždegimas gali sukelti astmos simptomus, tokius kaip dusulys, kosulys, krūtinės skausmas ir švokštimas.

Alerginė astma

Alerginė astma yra astmos forma, kurią sukelia alerginė reakcija. Tai yra labiausiai paplitusi astmos forma, ir daugelis žmonių, sergančių astma, turi alergijas. Alerginės astmos gydymas dažnai apima alergenų vengimą ir vaistus, tokius kaip antihistamininiai vaistai ir inhaliuojami kortikosteroidai, kurie padeda mažinti uždegimą ir palengvinti kvėpavimą.

Alergijos testai

Jei yra įtarimų, kad astma gali būti susijusi su alergija, gydytojas gali rekomenduoti atlikti alergijos testus. Šie testai gali padėti nustatyti, ar imuninė sistema reaguoja į tam tikrus alergenus. Tai gali padėti suplanuoti efektyvų gydymą ir padėti išvengti alergenų, kurie gali sukelti astmos priepuolį.

Vaistai nuo astmos

Astmos gydymas apima įvairius vaistus, kurie padeda valdyti simptomus ir užkirsti kelią priepuoliams. Šie vaistai gali būti skirstomi į du pagrindinius tipus: kontroliuojančius vaistus ir priepuolių palengvinimo vaistus. Kontroliuojantys vaistai yra skirti kasdien vartoti, siekiant kontroliuoti uždegimą ir užkirsti kelią simptomams, o priepuolių palengvinimo vaistai naudojami esant reikalui, kai reikia greitai palengvinti simptomus.

1. Inhaliuojami kortikosteroidai (kontroliuojantys vaistai): tai yra vieni dažniausiai vartojamų vaistų nuo astmos. Jie veikia sumažindami uždegimą kvėpavimo takuose ir taip padeda sumažinti simptomus ir užkirsti kelią priepuoliams.
2. Daugiafunkciniai inhaliatoriai (kontroliuojantys vaistai): šie vaistai yra inhaliatoriai, kuriuose yra dvi veikliosios medžiagos: inhaliuojamas kortikosteroidas ir ilgai veikiantis bronchų plečiamasis vaistas. Jie yra skirti kasdieniam vartojimui ir gali padėti kontroliuoti astmos simptomus.
3. Ilgai veikiantys bronchų plečiamieji vaistai (kontroliuojantys vaistai): šie vaistai veikia atpalaiduodami kvėpavimo takų raumenis ir taip padeda palengvinti kvėpavimą.
4. Greitai veikiantys bronchų plečiamieji vaistai (priepuolių palengvinimo vaistai): šie vaistai, taip pat žinomi kaip „gelbėjimo inhaliatoriai“, naudojami, kai reikia greitai palengvinti astmos simptomus. Jie veikia atpalaiduodami kvėpavimo takų raumenis ir taip padeda palengvinti kvėpavimą.
5. Leukotrienų inhibitoriai (kontroliuojantys vaistai): šie vaistai veikia blokuodami leukotrienų, medžiagų, kurios sukelia uždegimą, patinimą ir susitraukimą kvėpavimo takuose, veikimą.
6. Hormoniniai vaistai (kontroliuojantys vaistai): kortikosteroidai, tokius kaip prednizonas, yra hormonai, kurie gali būti naudojami astmos gydymui. Jie veikia sumažindami uždegimą ir padedant palengvinti simptomus.

Hormoniniai vaistai nuo astmos

Hormoniniai astmos vaistai, dažnai vadinami kortikosteroidais, yra pagrindiniai astmos kontrolės vaistai. Jie labai efektyvūs mažinant kvėpavimo takų uždegimą ir sumažinant astmos simptomus. Šie vaistai yra skirti kasdieniam vartojimui ir gali sumažinti astmos priepuolių dažnį ir sunkumą.

Inhaliuojami kortikosteroidai

Inhaliuojami kortikosteroidai yra inhaliuojami vaistai, kurių pagrindinė užduotis yra sumažinti kvėpavimo takų uždegimą. Jie veikia tiesiogiai kvėpavimo takuose ir padeda sumažinti uždegimą, patinimą ir raudonumą. Pavyzdžiai apima flutikazoną (Flovent), budezonidą (Pulmicort) ir mometazoną (Asmanex).

Sisteminiai kortikosteroidai

Sisteminiai kortikosteroidai yra vaistai, kurie veikia visame kūne. Jie dažnai naudojami trumpalaikiam astmos priepuolių gydymui ir sunkioms astmos formoms, kurios nereaguoja į kitus vaistus. Pavyzdys yra prednizonas. Nors šie vaistai gali būti labai veiksmingi, jie turi daugiau galimų šalutinių poveikių , todėl paprastai vartojami trumpalaikiam gydymui.

Kortikosteroidai ir hormonų pusiausvyra

Kortikosteroidai yra steroidų klasės hormonai, kurie natūraliai gaminami kūno antinksčių žievėje. Jie atlieka svarbų vaidmenį reguliuodami daugelį kūno procesų, įskaitant uždegimą, imuninę reakciją ir stresą. Kortikosteroidų vartojimas gali turėti įtakos šiems procesams ir gali sukelti šalutinį poveikį, ypač ilgalaikiam vartojant vaistus didelėmis dozėmis.

Svarbu prisiminti

Kortikosteroidų vartojimas astmos gydymui turi būti atidžiai stebimas gydytojo. Nepaisant jų veiksmingumo, jie gali sukelti šalutinį poveikį, ypač ilgai vartojant. Būtina reguliariai tikrinti savo būklę ir aptarti galimus rizikos veiksnius su savo gydytoju. Be to, svarbu vartoti kortikosteroidus tik pagal gydytojo nurodymus, nes staigus vaisto vartojimo nutraukimas gali sukelti simptomų paūmėjimą.

Astmos priepuolis vaikui

Kaip atpažinti vaiko astmos priepuolį?

Astmos priepuolio simptomai vaikui gali skirtis nuo lengvų iki labai sunkių. Pirmieji astmos priepuolio požymiai gali būti:

• Dažnas ir intensyvus kosulys.
• Dusulys, ypač esant fiziniam krūviui.
• Švokštimas ar švilpimas krūtinėje kvėpuojant (vadinamasis „švokštimo“ simptomas).
• Greitas ar sunkus kvėpavimas.
• Padidėjęs pulsas.
• Odos ar lūpų mėlynumas, ypač jei vaikas sunkiai kvėpuoja.
• Krūtinės skausmas ar diskomfortas.

Kaip reaguoti į vaiko astmos priepuolį?

Jei manote, kad Jūsų vaikas patiria astmos priepuolį, svarbu laikytis iš anksto nustatytų veiksmų:

1. Ramiai reaguokite: nesvarbu, koks sunkus yra priepuolis, svarbu, kad liktumėte ramūs. Jūsų ramybė padės nuraminti jūsų vaiką ir leis jums tinkamai įvertinti situaciją.
2. Naudojamas gelbėjimosi inhaliatorius: jūsų vaikui turėtų būti paskirtas inhaliatorius (dažniausiai albuterolio), kurį reikėtų naudoti esant priepuoliui. Šis vaistas greitai atpalaiduoja kvėpavimo takų raumenis ir palengvina kvėpavimą.
3. Vertinkite situaciją: jei vaiko būklė po inhaliatoriaus naudojimo nepagerėja arba blogėja, reikia skubiai kreiptis į medikus.
4. Skambinkite į greitąją pagalbą: jei vaikas turi sunkumų kalbėti arba judėti dėl dusulio, arba jei jo oda ar lūpos mėlynuoja, tai yra ženklai, kad reikia skubios medicinos pagalbos.

Prevencija ir kontrolė

Labai svarbu, kad vaikai turintys astmą ir jo šeimos nariai būtų informuoti apie šią ligą, jos simptomus ir kaip veikti esant astmos priepuoliui. Geras astmos kontrolės planas yra svarbus šios ligos valdymo elementas. Jis gali padėti sumažinti astmos priepuolių dažnį ir sunkumą, taip pat padėti užkirsti kelią ligos pablogėjimui.

Astmos veiksmų planą turėtų parengti gydytojas, atsižvelgiant į vaiko amžių, astmos sunkumą ir individualius simptomus. Veiksmų plane turėtų būti nurodyta, kada ir kaip naudoti inhaliatorių, kada kreiptis į gydytoją ir kada reikia skubios medicininės pagalbos.

Žinoma, svarbu, kad vaikas ir jo šeima būtų skatinami dalyvauti visose gydymo ir priežiūros etapuose. Tai reiškia, kad vaikas turėtų būti skatinamas kalbėti apie savo simptomus, o šeimos nariai – turi stengtis palaikyti vaiką.

Galiausiai, astmos kontrolės priemonių planas turėtų būti reguliariai peržiūrimas ir atnaujinamas, atsižvelgiant į vaiko būklės pokyčius. Su tinkamu pasiruošimu, vaiko astmos priepuolius galima efektyviai valdyti ir užtikrinti, kad vaikas galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą.