Egzema: simptomai, rūšys bei gydymas

Kas yra egzema?

Egzema, taip pat žinoma, kaip atopinis dermatitas, apibūdinantis grupę odos būklių, kurios pasižymi nuolatiniu odos raudoniu, sausa, niežtinčia oda. Egzema yra lėtinė liga, kuri dažniausiai pasireiškia vaikystėje, tačiau gali atsirasti ir suaugusiems.

Šios odos būklės priežastys yra įvairios ir gali apimti genetinius, aplinkos ir imuninės sistemos veiksnius. Manoma, kad egzema yra susijusi su imuninės sistemos disbalansu, kuris sukelia odos uždegimą. Kiti veiksniai, tokie kaip sausa oda, bakterijos ir stresas, taip pat gali prisidėti prie egzemos atsiradimo.

Egzema gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai ji veikia veidą, rankas, kojas, šlaunis ir raukšles ant riešų ir alkūnių. Egzemos simptomai gali skirtis nuo lengvo sausumo ir niežulio iki sunkių uždegiminių reakcijų, sukeliančių raudonumą, stipriai pažeistas vietas ir skausmą.

Nepaisant to, kad liga nėra išgydoma, yra įvairių būdų, kaip valdyti atopinio dermatito simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tai gali apimti odos priežiūrą, tinkamą mitybą, streso valdymą, vaistus ir gyvenimo būdo pokyčius. Taip pat svarbu reguliariai konsultuotis su gydytoju ar dermatologu, kad būtų užtikrintas tinkamas gydymas ir palaikoma geriausia įmanoma odos būklė.

Egzemos simptomai

Egzemos simptomai gali skirtis priklausomai nuo individo, tačiau yra keletas bendrų požymių, kurie dažnai pasitaiko. Tai gali apimti:

  1. Niežulys: tai yra labiausiai paplitęs egzemos simptomas. Niežulys gali būti nuolatinis ir intensyvus, ypač naktį.
  2. Sausa, jautri oda: Egzema dažnai sukelia odos sausumą, kuris gali sukelti įtrūkimus, odos pleiskanojimą ir diskomfortą.
  3. Raudonumas: uždegimas, kurį sukelia egzema, dažnai tampa raudona, sudirgusi.
  4. Pūslės ir pūliniai: kai kuriais Egzemos atvėjais gali atsirasti pūslelės arba pūliniai ant odos. Šios pūslės gali sprogti ir sukelti skausmą ar diskomfortą.
  5. Odos storėjimas: nuolatiniai odos uždegimai gali sukelti odos storėjimą, vadinamą lichenifikacija.
  6. Pigmentacijos pokyčiai: Egzema gali sukelti odos pigmentacijos pokyčius, ypač ilgai trunkant uždegimui. Tai gali pasireikšti kaip tamsesnės ar šviesesnės odos dėmės.
  7. Skausmas: sunkiais egzemos atvejais oda gali tapti labai jautri ir skausminga.

Visi šie simptomai gali sukelti rimtų nepatogumų ir diskomfortą, o tai gali turėti įtakos asmens gyvenimo kokybei. Egzemos simptomai gali kisti laikui bėgant ir gali būti cikliški, su periodais, kai simptomai pablogėja (paūmėjimai), ir periodais, kai simptomai pagerėja arba išnyksta (remisija). Svarbu, kad egzema būtų tinkamai diagnozuota ir gydoma, nes tokiu būtų galima kontroliuoti simptomus ir sumažinti paūmėjimų dažnį ir sunkumą.

Dishidrozinė egzema

Dishidrozinė egzema yra odos būklė, pasižyminti mažomis skysčiu užpildytomis pūslelėmis, kurios dažniausiai pasirodo ant delnų ir pėdų padų. Šios pūslės gali būti labai niežtinčios ir skausmingos.

Dishidrozinės egzemos priežastys nėra visiškai aiškios, bet manoma, kad gali būti susijusios su genetiniais veiksniais, imuninės sistemos reakcijomis, alergijomis arba infekcijomis. Be to, ši būklė gali pasireikšti kaip reakcija į stresą arba tam tikras medžiagas, kurios veikia odą, pavyzdžiui, metalus arba chemikalus.

Dishidrozinės egzemos simptomai apima:

  1. Pūslės: mažos , skysčiu užpildytos pūslės, kurios dažnai pasirodo ant delnų ir pėdų. Šios pūslės gali būti skausmingos ir niežtinčios.
  2. Niežulys: pūslės gali būti labai niežtinčios, ypač jas pažeidus, t.y. nusikasius .
  3. Odos pleiskanojimas: kai pūslės sprogsta, oda gali pradėti pleiskanoti ir trūkinėti.
  4. Sausumas : po pūslės sprogimo oda gali tapti sausa, skausminga ir jautri.

Dishidrozinės egzemos gydymas gali būti iššūkis, nes ši liga gali būti atspari standartiniam gydymui. Gydytojai dažnai skiria kortikosteroidų kremus ar tepalus, siekdami sumažinti uždegimą ir niežulį. Taip pat gali būti rekomenduojamas drėkinamasis kremas, siekiant išvengti per didelio odos sausumo ir skausmo. Sunkiais atvejais gali būti naudojami stipresni vaistai, tokie kaip imunosupresantai. Taip pat gali būti naudinga išmokti streso valdymo technikų, kadangi stresas gali paskatinti ar pabloginti simptomus.

Nervinė egzema

Nervinė egzema, dar žinoma kaip streso sukelta egzema, yra egzemos forma, kuri gali pablogėti ar atsirasti dėl didelio emocinio streso. Ši egzemos forma yra susijusi su psichosomatiniu procesu, kai psichinės būklės, tokios kaip stresas ar nerimas, daro įtaką fizinei būklei.

  1. Simptomai: nervinės egzemos simptomai nesiskiria nuo kitų egzemos formų. Tai gali apimti raudonumą, odos sausumą, niežulį, pleiskanojimą ir įvairaus dydžio uždegimines dėmes.
  2. Priežastys: nors tikslios nervinės egzemos priežastys nėra visiškai suprantamos, manoma, kad stresas gali suaktyvinti imuninę sistemą ir sukelti uždegiminę reakciją odoje. Be to, stresas taip pat gali sukelti dirginimą ir niežulį, kas gali paskatinti įbrėžimų ir odos pažeidimų atsiradimą.
  3. Gydymas: nervinės egzemos gydymas apima ne tik simptomų mažinimą naudojant  tepalus ir kitus vaistus, bet ir streso valdymo strategijas, tokias, kaip atsipalaidavimo technikas, meditacijas, fizinį aktyvumą ir psichoterapiją.  Svarbu pasikalbėti su gydytoju ar dermatologu apie tinkamiausią gydymo planą.
  4. Prevencija: nors visiškai išvengti streso gali būti sunku, yra įvairių būdų, kaip mažinti stresą ir jo poveikį odai. Tai gali apimti sveiką mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, kokybišką miegą, atsipalaidavimo technikas ir reguliarų socialinį bendravimą.

Nors nervinė egzema gali būti sunkiai valdoma, tinkamas gydymo planas ir streso valdymo strategijos gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Egzemos gydymas

Egzemos gydymo tikslas yra kontroliuoti simptomus, mažinti odos uždegimą, sumažinti ir kontroliuoti paūmėjimus bei gerinti paciento gyvenimo kokybę. Egzemos gydymas gali apimti:

  1. Vaistai: yra daugybė vaistų, skirtų egzemos gydymui. Tai gali būti kortikosteroidų kremai ar tepalai, kalcineurino inhibitoriai, PDE4 inhibitoriai, antihistaminai, imunosupresantai ir biologiniai vaistai. Vaistų rūšis ir stiprumas priklauso nuo egzemos tipo ir simptomų sunkumo.
  2. Odos priežiūra: tinkama odos priežiūra yra gyvybiškai svarbi egzemos gydymui. Tai gali apimti reguliarų drėkinimą drėkinančiais kremas arba losjonais, saugų ir švelnų prausimąsi bei vengimą dirgiklių, kurie gali paskatinti egzemos paūmėjimą.
  3. Dietos ir gyvenimo būdo pokyčiai: kai kuriems žmonėms gali padėti tam tikri dietos ir gyvenimo būdo pokyčiai. Tai gali apimti dirgiklių ar alergenų vengimą, streso valdymą ir sveiką mitybą.
  4. Fototerapija: kai kuriais atvejais, kai vaistai ir kitos gydymo strategijos nepadeda, gali būti naudojama fototerapija. Šis gydymas apima reguliarų odos apšvitinimą specialia ultravioletine šviesa.
  5. Konsultacijos su specialistais: Egzema gali turėti įtakos ne tik odai, bet ir bendrai gyvenimo kokybei. Šeimos gydytojo, psichologo, psichiatro konsultacijos gali padėti susidoroti su stresu, nerimu ar depresija, kuri gali atsirasti dėl egzemos.

Svarbu atsiminti, kad egzemos gydymo planas gali skirtis nuo asmeninės žmogaus situacijos, ir tai, kas veikia vienam , gali neveikti kitam. Tinkamiausią gydymo strategiją turėtų nustatyti gydytojas ar dermatologas, atsižvelgdamas į individualius paciento poreikius, simptomų sunkumą ir egzemos tipą.

Vaistai nuo egzemos

Egzemos gydymui yra daugybė vaistų, skirtų mažinti simptomus ir kontroliuoti uždegimą. Gydymo strategija dažniausiai priklauso nuo egzemos tipo, simptomų sunkumo ir paciento individualių poreikių. Egzemos gydymui dažniausiai naudojami šie vaistai:

  1. Kortikosteroidai: Šie vaistai, gaminami kaip kremai, losjonai, geliai ar tepalai, veikia mažindami uždegimą ir niežulį. Jie yra skirtingų stiprumų, nuo lengvų iki labai stiprių.
  2. Kalcineurino inhibitoriai: Tai yra vaistai, tokie kaip takrolimuzas (Protopic) ir pimekrolimuzas (Elidel), kurie taip pat mažina odos uždegimą. Jie gali būti naudojami, kai kortikosteroidai nėra veiksmingi arba jei atsiranda problemų dėl ilgalaikio kortikosteroidų naudojimo.
  3. PDE4 inhibitoriai: kremas su krizaborolio (Eucrisa) yra naujas vaistas, kuris veikia slopindamas fermentą, vadinamą fosfodiesterazė 4 (PDE4). Tai gali sumažinti odos uždegimą ir pagerinti egzemos simptomus.
  4. Antihistaminai: šie vaistai, tokie, kaip difenhidraminas (Benadryl), gali padėti mažinti niežulį, ypač naktį.
  5. Imunosupresantai: sunkiais atvejais, kai kitos gydymo strategijos neveikia, gali būti naudojami vaistai, kurie slopina imuninę sistemą. Tai tokie vaistai, kaip ciklosporinas, metotreksatas arba azatioprinas.
  6. Biologiniai vaistai: naujesnė klasė vaistų, tokių kaip dupilumabas (Dupixent), gali būti naudojama sunkioms atopinio dermatito formoms gydyti. Šie vaistai veikia reguliuodami imuninės sistemos veikimą.

Visada reikėtų konsultuotis su gydytoju ar dermatologu dėl tinkamiausio gydymo plano. Kiekvienas vaistas turi galimų šalutinių poveikių ir rizikos veiksnių, todėl svarbu tinkamai įvertinti galimas rizikas prieš pradedant bet kokį gydymą. Be to, gydymas gali reikalauti tinkamų odos priežiūros rutinų ir gyvenimo būdo pokyčių, siekiant optimalių rezultatų.

Ar egzema užkrečiama

Egzema nėra užkrečiama liga. Ji negali būti perduota inuo sergančio žmogaus.

Svarbu atsiminti, kad egzema gali būti susijusi su kitomis užkrečiamomis odos problemomis, tokiomis kaip bakterinės ar grybelinės infekcijos. Tai yra todėl, kad egzema gali pažeisti odos barjerą, padarydama odą labiau pažeidžiamą šiems patogenams. Šios infekcijos gali būti užkrečiamos, bet pati egzema nėra užkrečiama.

Egzema vaikui

Egzema (dažnai vadinama atopiniu dermatitu) yra viena dažniausių odos ligų vaikystėje. Vaikų egzema gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji prasideda kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje. Štai ką reikėtų žinoti apie egzemą vaikui:

  1. Simptomai: vaikų egzema dažniausiai pasireiškia sausa, niežtinčia oda. Gali atsirasti raudonų, uždegiminių raudonų dėmių. Simptomai gali būti lengvi arba sunkūs ir gali periodiškai pablogėti ar pagerėti.
  2. Priežastys: egzemos priežastys yra sudėtingos ir apima genetiką, aplinkos veiksnius . Vaikai, kurių šeimoje yra alergijų ar astmos atvejų yra labiau linkę sirgti egzema.
  3. Gydymas: Egzemos gydymas vaikams yra panašus į suaugusiųjų gydymą, tačiau dažnai naudojami silpnesni vaistai. Tai gali apimti drėkinančius kremus, kortikosteroidų tepalus ar kitus vaistus nuo uždegimo, antihistaminus niežuliui kontroliuoti ir kai kuriais atvejais imunosupresantai. Be to, svarbus yra tinkamas odos priežiūros planas, kuris apima švelnų prausimąsi ir reguliarų odos drėkinimą.
  4. Prevencija: Egzemos paūmėjimų prevencija yra svarbus gydymo aspektas. Reikia vengti dirgiklių ir alergenų , reguliariai drėkinti odą, mažinti stresą ir sveikai maitintis.
  5. Psichologinis poveikis: Egzema gali turėti rimtą poveikį vaiko emocinei gerovei. Vaikai turintys egzemą gali patirti nerimą, depresiją arba savivertės problemų dėl jo odos būklės. Psichologinė pagalba gali būti naudinga.
  6. Perspektyvos: dauguma vaikų, sergančių egzema, simptomus išgyvena dar ir paauglystėje, tačiau kai kuriems žmonėms egzema gali tęstis ir suaugus. Svarbu atsiminti, kad egzemos gydymas yra individualus ir gali prireikti laiko rasti veiksmingiausią gydymo strategiją.

Tėvams, kurių vaikai kenčia nuo egzemos, reikėtų kreiptis į gydytoją ar dermatologą dėl tinkamo gydymo plano. Svarbu atsiminti, kad egzema yra labai individuali liga, ir tai, kas veikia vienam vaikui, gali neveikti kitam.

Sužinok kas yra mamystės draugė