Kaip pačiai įveikti pogimdyvinę depresiją ir nepamesti savęs gimus vaikui?
Iki šiol nežinom, ar mums buvo pogimdyvinė depresija, bet buvo sunku. Labai sunku.
Apie tai kaip pačiai padėti sau įveikti pogimdyvinius sunkumus – apačioje.
Iki šiol nežinom, ar mums buvo pogimdyvinė depresija – atrodo p*dc nebuvo. Bet buvo sunku. Labai sunku.
Apie tai kaip pačiai padėti sau įveikti pogimdyvinius sunkumus – apačioje.
Mama ir uošvienė tau pasakoja kaip rūpintis stebuklėliu. Vaikas klykia trečia valanda non-stop, o tavo vyras žiūri į tave klausiančiu žvilgsniu ir laukia instrukcijų. Tu – skausme ir varvanti pienu nori verkti nes nežinai, ką daryti. Va tau ir įvadas į motinystę.
Kodėl mamystė yra panaši į toksiškus santykius?
Mamystė – tai tokia didėlė meilė, kurioje tu esi antram plane. Kartais, su tuo viskas gerai, o kartais tai tampa per sunku.
Dalis mūsų vaiką įsimylime iškart, kitos – palaipsniui (ne visada ta meilė ateina iš karto, tai normalu). Bet nuovargis ateina iš karto.
Gamta taip neadekvačiai surėdė, kad vaikams reikia be galo daug priežiūros, ir tai krenta ant mamos pečių. Aukojame savo kūną, savo laiką, savo gerbūvį – tam kitam žmogui atiduodame visą save. To pasekoje pavargstame tiek fiziškai, tiek protiškai. Nebeturime ansktesnio “aš” ir ankstesnio gyvenimo. Nebesame patrauklios sau, neišlipame iš pižamos. Nebėra hobių, intelektualių pokalbių, nes viskas apie ką sukasi mūsų mintys yra vaiko maitinimas ir ar tu jam esi pakankamai gera mama.
Reikia žinoti ir mokėti padėti sau – tai yra prioritetas.
Mamystė yra labai sunkus darbas.
Apskritai, kaip mes galime jaustis gerai, jei dirbame paromis, be išeiginių?
Mama, tau reikia išeiginės!
Nustok bijoti, kad esi nepakankamai gera mama ir pasirūpink savimi
Nei tu, nei vaikas nekalti, kad taip sunku. Kalta gamta, nes taip surėdė ir niekas negali žinoti, kaip bus, kol patys savo kailiu nepatyrė mamystės.
Gimęs vaikas neturi imuninės sistemos, praktiškai nemato, negali pats pasiversti ant šono, nenulaiko savo paties galvos. Tigrų jaunikliai su mama būna dvejus metus, o mūsiškiai 18 metų (ir tai dar savo gerbūviui neužsidirba).
Na tikrai, gamta iš tėvų reikalauja labai didelio pasiaukojimo. Normalu, kad ne viskas išeina iš karto. Prireiks laiko, kol išmoksi pasirūpinti ir savimi ir vaiku.
Jei kažko nežinai, drąsiai klausk gydytojo arba specialisto. Jei žindyti tau tikrai per sunku, duok mišinuką. Valgyk, net kai nenori. Bandyk užmigti, net jei atrodo, kad nesi pavargus. Paprašyk vyro, mamos ar draugės padėti. Čia kaip lėktuve – užsidėk deguonies kaukę sau, kad galėtum pasirūpinti vaiku.
Vyras tau:
– Valio, vaikas naktį neprabudo, išmiegojo visą naktį!
Tavo užtinusios akys dar labiau susiaurėja:
– Aha. Išmiegojo. Visą. Naktį.
Kodėl didelis miego trūkumas gali būti pavojingas?
Vis atrodo, kad dar nesi tokia pavargusi, kad dar nereikia prašyti vyro, kad pamiegotų su vaiku. O jeigu dar žindai – išvis, kaip čia ko ir paprašysi?
Miego trūkumo šalutiniai požymiai, pasak Medical News Today:
Įdomiausia tai, kad žmogus patiriantis miego trūkumą, nemoka objektyviai įvertinti, kad jam trūksta miego. Pirmas dalykas, kaip gali padėti sau, tai išsimiegoti. O po to planuoti, kada ir kaip dažnai tau reikės pagalbos.
Su vyru ginčysitės, kurio diena buvo sunkesnė, ar tau sunkiau namie su vaiku, ar jam darbe. Tikriausiai nėra prasmės ginčytis, nes gimus vaikui jums abiems bus sunku ir jūsų santykiai pašūdinės – abu būsit pavargę ir neturėsit laiko kokybiškam bendravimui.
Kodėl mes iš vyrų prašome per mažai (o jie patys nesisiūlo)?
Jei kalbame apie scenarijų kur pagrindinė vaiko rūpintoja yra mama, tuomet tėčio ir šeimos darbas yra pasirūpinti mama. Tačiau net ligoninės personalas nežino, kaip adekvačiai paruošti mamą pogimdyviniam laikotarpiui, tai jau ką kalbėti apie vyrą ir artimuosius. Tu pati nežinai, ko tikėtis. Tavo vyras nežino ko tikėtis. Sunku padėti sau ir kitam, kai tu pats nieko nežinai.
Vertėtų, atisėsti, pasišnekėti, apie tai kokia pavargusi tu esi. Leisti partneriui suprasti, kaip svarbu yra mokėti pasirūpinti vienas kitu, kai tėvystė tampa per sunki.
Mums labai padėjo:
Kiekvienos šeimos situacija skirtinga – vieni aplink save turi didesnį pagalbos ratą, o kiti išvis jo neturi. Apačioje – keletas idėjų kaip padėti sau.
Kaip padėti sau?
Mūsų asmeninės įžvalgos ir tai, kas pagelbėjo mums pačioms įveikti pogimdyvinę depresiją / sunkumus.
Išpažintis apie laiką sau po gimdymo
“Gimus vaikui nešiausi knygą į tualetą ir kas dieną perskaitydavau po skyrių. Bet ten būdavo tokios “protingos“ knygos, kur galėdavai skaityti trumpais intarpais ir dar kažko išmokti. Taip tualete perskaičiau Stephen Hawking’o knygą “Trumpi Atsakymai į Sudėtingus Klausimus”. Tikrai padėjo jaustis protingai ir ne tik pampersuose paskedusiai.”
Visiškai nepamiršk senojo “aš”, nes kitaip jausies jog pametei save
Kol dar nebuvai mama, tikriausiai kažką labai mėgai daryti tik dėl savęs. Gal tau patiko sportas, kulinarija, piešimas, darbas, hobis… Kai vaikutis šiek tiek paaugs ir jau turėsite savo rutiną pagalvok, kaip galėtum rasti nors truputį laiko tam, ką mėgai prieš vaikutį.
Paieškok Netflix’e serialų apie realią motinystę (Working Moms, The Let Down)
Kol dar laukiesi juodo humoro serialai apie motinystę galbūt nevilios, tačiau vaikui gimus ir susidūrus su motinystės realijom, tokie serialai kaip “The Let Down” ir “Working Moms” leis pasijausti geriau.
Kai mums sunku, mes norime sulįsti į save, nenorime ir neturime jėgų šnekėti su kitais. Neatsiribok nuo kitų. Pasakyk artimiesiams, kaip jautiesi. Pvz. pasakyk, kad pavargai, kad tau sunku ir, kad nieko nebesinori.
Išsimiegok, nusiprausk ir mažais žingsniukais, grįšk į save. Tu ne viena!
